Vilniaus miesto apylinkės teismas birželio pradžioje kartvelui skyrė penkerius metus laisvės atėmimo, tačiau dėl to, kad jis pripažino savo kaltę, bausmė sumažinta trečdaliu. Galutinė bausmė – treji metai ir keturi mėnesiai kalėjimo.  

Dėl analogiškų vagysčių tyrimas atliekamas ir Prancūzijoje. Po nuosprendžio paskelbimo Vilniaus miesto apylinkės teisme M. Zamtaradzė buvo perduotas Prancūzijai. Ten jis išbuvo mėnesį, prancūzų pareigūnai atliko tyrimo veiksmus ir nuteistąjį grąžino atgal Lietuvai.

M. Zamtaradzės advokato Remigijaus Rinkevičiaus manymu, teismas Prancūzijoje įvyks dar negreitai.

„Prancūzijoje tai užsitęsia ilgiau nei Lietuvoje, iki teismo praeis dar vieneri-dveji metai“, – BNS sakė advokatas R. Rinkevičius.

Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas prašo teismo skirti bausmės vidurkį – ketverius metus laisvės atėmimo ir sumažinti bausmę trečdaliu, nes M. Zamtaradzė kaltę dėl vagysčių Lietuvoje visiškai pripažįsta.

Pavogtieji XIX amžiaus leidiniai įkainoti 606 tūkst. eurų, ši suma iš nuteistojo priteista universitetui. „Tai visiškai nereali kaina. Šitos knygos ir po šimto metų nekainuos 600 tūkst. eurų“, – teisme piktinosi nuteistasis. 

Tačiau nuteistasis ir jo gynėjas nesutinka su tokiu įkainavimu, jų manymu, pavogtųjų knygų vertė yra daug mažesnė. Pasak advokato, tai su Lietuvos istorija nesusiję leidiniai, neaiški jų vertė, tai priešiškos šalies senų autorių kūriniai (M. Zamtaradzė Vilniuje vogė vien tik rusų rašytojų knygas).

Antradienį Vilniaus apygardos teisme M. Zamtaradzė nesutiko su pavogtųjų knygų įvertinimu, pabrėžė, kad visiškai pripažįsta kaltę ir net siūlė savo pagalbą tyrėjams.

„M. Lermontovas ir A. Puškinas yra laikomi rusiškojo pasaulio dalimi. Gėda jų kūrybą laikyti Europos kultūrinių palikimu. Tai gali būti Rusijos palikimas, bet ne normalios europietiškos valstybės, ne Lietuvos“, – rusų klasikų kūrybos vertę paskutiniame žodyje apibūdino nuteistasis.

Advokatas R. Rinkevičius baigiamojoje kalboje taip pat daug dėmesio skyrė knygų įvertinimui. Jis prašė Vilniaus universiteto ieškinį palikti nenagrinėtą ir šį klausimą aiškintis civiline tvarka. Taip pat buvo prašoma sušvelninti bausmę.

Prokuratūra prašė apeliacinį skundą atmesti.

Bylos duomenimis, dar prieš M. Zamtaradzei įvykdant vagystę, Vilniaus universiteto bibliotekoje lankėsi du jo bendrininkai. Manoma, kad jie atliko žvalgybą. Vienas iš jų už knygų vagystes dabar kalinamas Latvijoje.

Dalį knygų, apsimetęs mokslininku Michailu Zavadskiu, nuteistasis tiesiog paėmė ir negrąžino, o keliolika kitų pakeitė iš anksto paruoštomis kopijomis. Teismo nuosprendžiu šios kopijos bus sunaikintos.

M. Zamtaradzė Lietuvoje kalinamas nuo 2023-iųjų gruodžio, šis laikas bus įskaičiuotas į bausmės terminą. Jis buvo suimtas Belgijoje Lietuvos prašymu. 

Knygas M. Zamtaradzė tvirtino pardavęs užsakovui iš Maskvos už 30 tūkst. JAV dolerių.

Bylos duomenimis, jis į Lietuvą atvyko 2023 metais, dalyvaudamas organizuotoje grupėje, veikusioje Lietuvoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje bei Sakartvele. Pareigūnų duomenimis, ši organizuota grupė Europoje pavogė apie 170 labai retų ir vertingų knygų.

Bibliotekos darbuotojams jis melagingai prisistatė mokslininku ir pateikė tai esą patvirtinantį asmens dokumentą. Tai leido jam iš Retų skaitinių bei Profesorių skaityklų skaitymui užsisakyti labai didelės vertės istorinę ir kultūrinę vertę turinčių knygų.

Bylos duomenimis, iš VU bibliotekos jis pavogė 17 leidinių, tarp jų – Ivano Krylovo, Aleksandro Puškino, Michailo Lermontovo, Nikolajaus Gogolio knygas. Dvylika iš jų pakeitė falsifikatais, kuriuos jam atsiuntė pirkėjas iš Maskvos.

Rusas M. Zamtaradzę aprūpino ir padirbtais dokumentais, kurie aptikti pas jį sulaikymo Briuselyje metu.

Vilniaus apygardos teismas savo sprendimą šioje byloje skelbs lapkričio 28 dieną.