Spalio 8 dieną Regionų administracinio teismo Kauno rūmai bylą nutraukė patvirtinus taikos sutartį. Nutartis nebuvo apskųsta ir įsiteisėjo, todėl lapkričio 13 dieną numatytas teismo posėdis nevyks, Eltą informavo teismo atstovė Irena Mialdunienė.

„Atsakovė Lietuvos radijo ir televizijos komisija rugsėjo 10 d. sprendimu pakeitė skundžiamą sprendimą. Šalys sutarė ne dėl atsakomybės už pažeidimą panaikinimo, o dėl atitinkamos pažeidimo aplinkybės vienodo traktavimo. Pakeitus skundžiamą sprendimą, neliko ginčo dalyko, o tarp šalių susiklostė nauji teisiniai santykiai, kylantys iš naujo sprendimo, kurie nėra šios bylos dalykas“, – rašoma teismo atstovės atsakyme.

Rugsėjį LRTK patikslino savo sprendimo formuluotę dėl A. Ramanausko pasisakymų, paskelbtų praėjusiais metais jo „YouTube“ kanale. Komisija pabrėžė, kad televizijos laidų vedėjo teiginiai nebuvo nukreipti prieš konkrečią tautinę ar kalbinę bendruomenę.

Pasak LRTK, sprendimo patikslinimas skirtas išvengti klaidingo įspūdžio apie tautinės mažumos persekiojimą, kuris galėtų būti netinkamai interpretuojamas tiek šalies viduje, tiek užsienyje. Anot komisijos, už pažeidimus A. Ramanauskui pagrįstai taikytas įstatyme numatytas įspėjimas. Anot LRTK, sprendimo tikslinimas nereiškia, jog pažeidimas tampa mažiau pavojingas – A. Ramanausko pasisakymuose buvo konstatuotas nesantaikos kurstymas, kuris peržengia saviraiškos laisvės ribas ir prieštarauja Visuomenės informavimo įstatymui.

LRTK praėjusių metų spalio 16 d. priėmė sprendimą skirti A. Ramanauskui įspėjimą dėl jo viešai laidoje pareikštos nuomonės. Dėl to A. Ramanauskas ir kreipėsi į teismą.

ELTA primena, kad pernai daug kritikos viešojoje erdvėje sulaukė A. Ramanausko teiginiai apie rusų kultūrą vartojančius asmenis „Youtube“ platformoje transliuoto pokalbio su Nacionalinio susivienijimo atstovu Vytautu Sinica.

Žinomas televizijos laidų vedėjas laidoje kalbėjo apie tai, kad iš rusiškus filmus žiūrinčių ir rusiškos muzikos besiklausančių tėvų reikėtų atimti vaikus. Vėliau A. Ramanauskas atsiprašė dėl savo pareiškimų.

Dėl šio pasisakymo Vilniaus apylinkės prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl, įtariama, viešo kurstymo smurtauti ir fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiais asmenimis dėl jų tautybės ir kalbos.

Spalio pabaigoje prokuratūra pranešė, kad tyrimą nutraukė, tačiau nutarime konstatavo, kad asmuo saviraiškos laisvę įgyvendino netinkamai, pasirinkdamas netinkamas kalbinės išraiškos priemones, ir taip galimai pažeisdamas etikos bei moralės normas. Tačiau, pasak prokuratūros, vien tik neigiamų teiginių, žeminančios, niekinančios leksikos vartojimas, nesant tiesioginių, akivaizdžių pareiškimų, skatinančių neapykantą, kurstančių diskriminuoti ir skatinančių naudoti fizinį smurtą prieš žmonių grupę, negali būti pripažįstamas nusikalstama veika.