Kas galėjo lemti „Boeing 737“ aviakatastrofą?

– Iš visų viešų vaizdo įrašų, vaizdo registratorių, taip pat iš vaizdo stebėjimo kamerų, kurios yra įrengtos įvairiuose kiemuose ir įmonėse, kaip jums atrodo, kas čia įvyko?

– Kol kas tikrai anksti sakyti, kas nutiko, o bet kokių versijų kėlimas būtų tik spekuliacija. Manau, kad šiuo metu reikia vertinti visas versijas: tiek techninį gedimą, tiek įgulos klaidą, tiek ir galimo teroristinio akto versijos nereikėtų atmesti. Nors žiūrint į tą vaizdo medžiagą, man atrodo, kad viena versija nepateikia aiškaus paaiškinimo. Jei tai būtų buvęs sprogstamasis įtaisas, lėktuvas nebūtų pasiekęs žemės tokia trajektorija, kokią matome iš šių vaizdų.

– Ar tai, kad lėktuvas nukrito šalia namo ir tik čiuoždamas užkliudė jį, yra laimingas atsitiktinumas, net stebuklas, kaip sako Vilniaus meras? Ar tai piloto didvyriškumas, kai jis bandė išvairuoti ir išvengti civilių objektų?

– Tikrai taip, čia labai pasisekė ir tai galėčiau pavadinti stebuklu. Žiūrint į sprogimo jėgą, įvykio mastą ir tai, kad liko gyvų žmonių, tai atrodo neįtikėtina. Net buvo pranešimų, kad kažkas iš įgulos narių net davė komentarą, kuo aš beveik negaliu patikėti. Tai tikrai stebuklas. Nenorėčiau kalbėti apie įgulos meistriškumą ar dar kažką, tokiose situacijose paprastai sekundės lemia. Atsitiktinumas čia buvo labai svarbus veiksnys. Žiūrint į šias aplinkybes, svarbu pastebėti, kad tai įvyko mažai apgyvendintoje vietovėje. Iš vaizdo įrašų matome, kad lėktuvas leidosi gana horizontalia trajektorija, o ne stačiai smigo. Tai rodo, kad buvo galimybė sumažinti smūgio energiją ir ją paskirstyti čiuožiant žeme.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Tai yra kompanijos „Swift Air“ lėktuvas. Kas žinoma apie šią kompaniją, kiek ji turi lėktuvų ir apie patį „Boeingą“, kuris sudužo? Tai turbūt įprastas lėktuvas, kuriuo bent jau tie, kurie skraido po Europą, yra skridę ne kartą, tiesa? Pavyzdžiui, „Ryanair“ naudoja tokius.

– Taip, tai yra „Boeing 737“, šiek tiek senesnio modelio lėktuvas. „Swift Air“ – Ispanijos kompanija, ne tokia ir maža. Ji turi apie 30-40 orlaivių. Ši įmonė vykdo tiek keleivinius, tiek krovininius skrydžius. Kalbant apie šį konkretų lėktuvą, jis įdomus tuo, kad tikėtina, jog tam tikru metu buvo perdarytas iš keleivinio į krovininį. Tai gana senas orlaivis – 30 metų, tačiau aviacijoje toks amžius nėra ypatingai didelis. Mes dažnai mėgstame lyginti su automobiliais, todėl 30 metų gali skambėti kaip labai daug. Vis dėlto, lėktuvas nėra pasenęs ar netinkamas naudoti. Tai standartinis, niekuo labai neišsiskiriantis, tačiau jau pagyvenęs orlaivis.

– Kiek laiko truks tyrimas? Tai labai svarbu, nes yra išgyvenusių įgulos narių, o juodosios dėžės, panašu, jau surinktos.

– Tyrimas neturėtų būti itin sudėtingas, nes orlaivis nenukrito sunkiai pasiekiamoje vietovėje, pavyzdžiui, vandenyno dugne, kur juodųjų dėžių paieška galėtų užtrukti ilgai. Dabar viskas yra vietoje, todėl tyrimas turėtų būti palyginti greitas. Visgi, čia kalbame ne apie valandas ar dienas, bet apie savaites ar net mėnesius, nes tokie tyrimai yra sudėtingi. Reikia įvertinti visas aplinkybes. Pagal reikalavimus, techninių priežasčių atvejais išvados turėtų būti pateiktos per metus. Tačiau tikėtina, kad šiuo atveju procesas vyks greičiau.

– Kiek įprastai tokie krovininiai lėktuvai gabena krovinių? Kokie daiktai galėjo būti lėktuve, kurie, vertinant ir galimą sabotažą, galėjo kelti pavojų?

– Dabar tiksliai neatsimenu, tačiau paprastai tokie lėktuvai gali gabenti nuo kelių iki keliasdešimties tonų krovinio. Kiek tiksliai buvo šįkart – priklauso nuo to, kiek kuro buvo įpilta ir kitų veiksnių. Tai tikrai nemažas orlaivis, galėjęs gabenti solidų krovinio kiekį.

– Ar dabar, vykstant tyrimui, turėtų keistis aviacijos saugumo ir krovinių patikros procedūros? Reikia prisiminti, kad jau buvo įspėta ne viena Europos šalis dėl galimo sabotažo, apie tai daug kalbama. Artėja Kalėdos, kai oro transportu gabenamų siuntų ir krovinių kiekiai ženkliai išauga. Ar artimiausiu metu kas nors gali būti peržiūrėta?

– Čia reikia suprasti, kad aviacijos sistema yra itin sudėtinga. Kalbame apie tūkstančius ir dešimtis tūkstančių orlaivių, šimtus avialinijų ir oro uostų. Per vieną dieną iš esmės pakeisti kažką sistemoje yra praktiškai neįmanoma. Jei būtų identifikuota kokių nors konkrečių grėsmių, tikėtina, jog atitinkamuose oro uostuose saugumo lygis būtų padidintas. Tačiau radikalių permainų per trumpą laikotarpį neverta tikėtis.