„Ar apskritai buvo riaušės, kurioms prasidėjus turėjo būti įvestas planas „Vėtra“?“ – klausė kaltinamojo Jevgenijaus Ivanovo advokatė Ana Ustinovič.

Gynėjos manymu, jos kliento veiksmus reiktų vertinti ne kaip smurtavimą riaušių metu (už tai gresia iki septynerių metų nelaisvės), o kaip pasipriešinimą pareigūnams (už tai numatyta maksimali bausmė – treji metai laisvės atėmimo).

Bet kokiu atveju, advokatės manymu, jos klientas yra nekaltas, nes nėra neabejotinų jo kaltės įrodymų.

Pasak gynėjos, visų kaltinamųjų veiksmai turėtų būti vertinami ne kaip dalyvavimas riaušėse, o kaip pasipriešinimas pareigūnams, viešosios tvarkos pažeidimas, fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas.

Advokatė Vilniaus miesto apylinkės teisme teigė, kad „taikiai nusiteikusius“ žmones smurtui išprovokavo iš jų besišaipantys Seimo nariai ir pareigūnų veiksmai.

„Minia buvo pasipiktinusi, kai Seimo nariai ir darbuotojai per langus ėmė rodyti nepadorius gestus“, – sakė advokatė A. Ustinovič.

Gynėja teismo paprašė bylą J. Ivanovo atžvilgiu nutraukti, civilinius ieškinius atmesti.

„Nors anksčiau ir teistas, linkęs pasitaisyti“

Audriaus Kavaliausko advokatas Romaldas Brilius taip pat teigė, kad jo klientas jokių nusikaltimų nepadarė ir paprašė jį išteisinti.

Advokatė Raimonda Venckutė baigiamojoje kalboje sakė, kad jos gynamasis Dominykas Ščeglovas kaltę pripažino iš dalies – pripažino, kad spyrė policininkui, jį stūmė.

Prokuratūra anksčiau tris kartus už ginklo pagrobimą, nepilnametės išžaginimą ir disponavimą narkotikais teistam D. Ščeglovui siūlo skirti ketverių metų laisvės atėmimo bausmę.

Gynėja prašė teismo skirti švelnesnę bausmę – dvejus metus laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant. Taip pat ji paprašė atmesti civilinius ieškinius. Pasak advokatės, jos gynamasis prisipažįsta ir gailisi.

„Jis augina dvejų metų sūnų ir podukrą. Nors anksčiau ir teistas, linkęs pasitaisyti. Ketverių metų bausmė aiškiai per griežta, nes jis buvo atsitiktinis dalyvis, o ne organizatorius. Žmogus turi būti teisiamas už tai, ką padarė, o ne už savo praeitį“, – sakė advokatė R. Venckutė.

Iki vidurdienio trečiadienį baigiamąsias kalbas spėjo pasakyti trys advokatai. Po pietų baigiamosios kalbos tęsiamos.

Siūlomų bausmių įvairovė

Byloje yra 87 kaltinamieji, visų gynėjai ketina pasakyti po baigiamąją kalbą.

Realias laisvės atėmimo bausmes nuo dvejų iki puspenktų metų prokuratūra siūlo skirti 33 kaltinamiesiems.

Šiuo metu už finansinius nusikaltimus kalinčiam Antanui Kandrotui prokuratūra pasiūlė skirti penkerius metų ir penkerius mėnesius nelaisvės. Tokia bausmė siūloma ją subendrinus su anksčiau paskirta bausme.

Įvairių protestų dalyviui Andrejui Lobovui prokuroras siūlo ketverius, o kovotojui Arnoldui Misiūnui – trejus metus kalėjimo.

Mokytojai Astrai Genovaitei Astrauskaitei siūloma skirti lygtinę trejų metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant dvejiems metams.

52 asmenims siūloma skirti laisvės atėmimo bausmes, jų vykdymą atidedant. Jiems taip pat prašoma skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą nuo 1,5 tūkst. iki 5 tūkst. eurų, taip pat įpareigojimą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos ribų ilgiau kaip septynioms paroms be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Du kaltinamuosius siūloma atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Riaušės, kurių metu buvo -alojami pareigūnai ir niokojamas turtas, prie parlamento rūmų Vilniuje kilo 2021 metų rugpjūčio 10-osios vakarą po mitingo prieš Vyriausybės ribojimus, skirtus imuniteto nuo koronaviruso neturintiems ir nesitestuojantiems žmonėms.

Šioje byloje 27 asmenys pripažinti nukentėjusiaisiais, iš jų 23 – policijos ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai.

Bylą sudaro 214 tomų.