„Ar apskritai buvo riaušės, kurioms prasidėjus turėjo būti įvestas planas „Vėtra“?“ – klausė kaltinamojo Jevgenijaus Ivanovo advokatė Ana Ustinovič.

Gynėjos manymu, jos kliento veiksmus reiktų vertinti ne kaip smurtavimą riaušių metu (už tai gresia iki septynerių metų nelaisvės), o kaip pasipriešinimą pareigūnams (už tai numatyta maksimali bausmė – treji metai laisvės atėmimo).

Bet kokiu atveju, advokatės manymu, jos klientas yra nekaltas, nes nėra neabejotinų jo kaltės įrodymų.

Pasak gynėjos, visų kaltinamųjų veiksmai turėtų būti vertinami ne kaip dalyvavimas riaušėse, o kaip pasipriešinimas pareigūnams, viešosios tvarkos pažeidimas, fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas.

Advokatė Vilniaus miesto apylinkės teisme teigė, kad „taikiai nusiteikusius“ žmones smurtui išprovokavo iš jų besišaipantys Seimo nariai ir pareigūnų veiksmai.

„Minia buvo pasipiktinusi, kai Seimo nariai ir darbuotojai per langus ėmė rodyti nepadorius gestus“, – sakė advokatė A. Ustinovič.

Gynėja teismo paprašė bylą J. Ivanovo atžvilgiu nutraukti, civilinius ieškinius atmesti.

„Nors anksčiau ir teistas, linkęs pasitaisyti“

Audriaus Kavaliausko advokatas Romaldas Brilius taip pat teigė, kad jo klientas jokių nusikaltimų nepadarė ir paprašė jį išteisinti.

Advokatė Raimonda Venckutė baigiamojoje kalboje sakė, kad jos gynamasis Dominykas Ščeglovas kaltę pripažino iš dalies – pripažino, kad spyrė policininkui, jį stūmė.

Prokuratūra anksčiau tris kartus už ginklo pagrobimą, nepilnametės išžaginimą ir disponavimą narkotikais teistam D. Ščeglovui siūlo skirti ketverių metų laisvės atėmimo bausmę.

Gynėja prašė teismo skirti švelnesnę bausmę – dvejus metus laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant. Taip pat ji paprašė atmesti civilinius ieškinius. Pasak advokatės, jos gynamasis prisipažįsta ir gailisi.

„Jis augina dvejų metų sūnų ir podukrą. Nors anksčiau ir teistas, linkęs pasitaisyti. Ketverių metų bausmė aiškiai per griežta, nes jis buvo atsitiktinis dalyvis, o ne organizatorius. Žmogus turi būti teisiamas už tai, ką padarė, o ne už savo praeitį“, – sakė advokatė R. Venckutė.

Iki vidurdienio trečiadienį baigiamąsias kalbas spėjo pasakyti trys advokatai. Po pietų baigiamosios kalbos tęsiamos.

Įkando, nes nemoka muštis

Gynėjai ir Karoliui Pašiliui, ir Gediminui Chaidakevičiui siūlė švelnesnes bausmes, nei pasiūlė prokurorai.

Ribotai pakaltinamos Oksanos Pročkailo advokatas Aleksandras Doroševas siūlė teismui atsargiai vertinti jos dalinį prisipažinimą, nes jis serga psichikos liga, yra keletą kartų gydyta psichiatrijos ligoninėse.

Moteris pripažino, kad įkando policininkui į ranką.

Kaltinamoji taip pat pripažino, kad riaušių metu keikėsi ir įžeidinėjo pareigūnus. Tačiau advokatas A. Doroševas teisme pareiškė, kad jo ginamoji save apkalbėjo. Norėdamas įrodyti, kad O. Pročkailo nesikeikė ir neįžeidinėjo, advokatas pateikė jos pokalbį su policininkais, įvykusį prieš ir po to, kai ji, būdama neblaivi, įkando pareigūnui į dilbį.

„Nesielkite neadekvačiai“, – moterį įspėjo pareigūnas. „Aš ir esu neadekvati, turiu baltą bilietą“, – atsakė O. Pročkailo. „Netriukšmaukite“, – dar sykį ją įspėjo policininkas. „Triukšmausiu, aš neadekvati. Aš durna, manęs teisti negalima. Nečiupinėkite manęs“, – atrėžė kaltinamoji.

Po to, kai įkando policininkui, moteris pareigūnams paaiškino tai padariusi, nes nemoka muštis.

Advokatas pasiūlė O. Pročkailo atleisti nuo bausmės ir skirti jai priverčiamąjį ambulatorinį stebėjimą medicinos įstaigoje.

Atradimas gestų žodyne

Luko Dolotovo, kuriam prokuratūra siūlo už dalyvavimą riaušėse ir neteisėtą disponavimą nešaunamuoju ginklu (spyruokliniu peiliu) skirti dvejus metus ir vieną mėnesį nelaisvės, advokatas Egidijus Vosylis teigė, kad nėra neginčijamų jo kliento kaltės įrodymų.

Gynėjas savo kalboje sakė, jog riaušių nebuvo, o buvo žmonių atsakas į neteisėtus pareigūnų veiksmus.

Advokatas rado netikėtą paaiškinimą tam, kad L. Dolotovas riaušių metu pareigūnams rodė iškeltą vidurinį pirštą. Šį visiems žinomą įžeidžiantį gestą E. Vosylis paaiškino Lietuvių gestų kalbos žodynu, kuriame rašoma, kad iškeltas vidurinis pirštas reiškia raidę „ė“. Pasak advokato, jo klientas, rodydamas pirštą pareigūnams, klausė jų: „Ė, ką darot?“.

Gynėjas prašė teismo L. Dolotovą išteisinti arba perkvalifikuoti jam inkriminuojamą dalyvavimą riaušėse į viešosios tvarkos pažeidimą.

Kam įžeidimas, kam kalambūras

24 kartus teistas Vadimas Jalago pripažino, kad daužė ir spardė policininkų skydus, spjaudė ant jų, įžeidinėjo. Prokuratūra siūlo recidyvistui skirti puspenktų metų kalėjimo.

Advokatė Rita Petručionytė suabejojo ar pareigūnų vadinimas išsigimėliais yra įžeidimas. „Kas mažą savivertę turinčiam žmogui yra įžeidimas, didelę savivertę turinčiam žmogui yra kalambūras“, – samprotavo gynėja.

Advokatė prašė V. Jalago dėl dalyvavimo riaušėse išteisinti. Pasak gynėjos, jo veiksmai gali būti vertinami kaip viešosios tvarkos pažeidimas.

Du kartus teisto Rimo Mockaus, kurį prokuratūra už akmenų mėtymą į pareigūnus siūlo įkalinti trejiems metams, advokatas Darius Japertas teigė, kad jo klientas mėtė mažus akmenukus. Gynėjas teismo prašė perkvalifikuoti kaltinimą į viešosios tvarkos pažeidimą ir atleisti R. Mockų nuo atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo. 

Kas mažą savivertę turinčiam žmogui yra įžeidimas, didelę savivertę turinčiam žmogui yra kalambūras.

Penkis kartus teisto Mindaugo Gudelio gynėjas Erikas Pavlovičius taip pat abejojo ar įvykius prie Seimo galima vadinti riaušėmis. Gynėjas taip pat teigia, kad nėra neginčijamų kaltės įrodymų. „Jis nesmurtavo, atvirkščiai, prieš jį smurtavo Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai“, – teisme sakė E. Pavlovičius.

Šiam advokatui nepavyko užbaigti savo kalbos iki darbo dienos pabaigos, todėl jam teks ją pratęsti kitame posėdyje.

Siūlomų bausmių įvairovė

Byloje yra 87 kaltinamieji, visų gynėjai ketina pasakyti po baigiamąją kalbą.

Realias laisvės atėmimo bausmes nuo dvejų iki puspenktų metų prokuratūra siūlo skirti 33 kaltinamiesiems.

Šiuo metu už finansinius nusikaltimus kalinčiam Antanui Kandrotui prokuratūra pasiūlė skirti penkerius metų ir penkerius mėnesius nelaisvės. Tokia bausmė siūloma ją subendrinus su anksčiau paskirta bausme.

Įvairių protestų dalyviui Andrejui Lobovui prokuroras siūlo ketverius, o kovotojui Arnoldui Misiūnui – trejus metus kalėjimo.

Mokytojai Astrai Genovaitei Astrauskaitei siūloma skirti lygtinę trejų metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant dvejiems metams.

52 asmenims siūloma skirti laisvės atėmimo bausmes, jų vykdymą atidedant. Jiems taip pat prašoma skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą nuo 1,5 tūkst. iki 5 tūkst. eurų, taip pat įpareigojimą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos ribų ilgiau kaip septynioms paroms be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Du kaltinamuosius siūloma atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Riaušės, kurių metu buvo -alojami pareigūnai ir niokojamas turtas, prie parlamento rūmų Vilniuje kilo 2021 metų rugpjūčio 10-osios vakarą po mitingo prieš Vyriausybės ribojimus, skirtus imuniteto nuo koronaviruso neturintiems ir nesitestuojantiems žmonėms.

Šioje byloje 27 asmenys pripažinti nukentėjusiaisiais, iš jų 23 – policijos ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai.

Bylą sudaro 214 tomų.