„Žalieji“ kelia klausimą dėl fejerverkų festivalio sostinėje: kas atlygins žalą?

Rašte Savivaldybei pabrėžiama, kad dėl masinio fejerverkų šaudymo ore gali žymiai išaugti kietųjų dalelių koncentracija (nuo kelių iki kelių dešimčių kartų), formuotis smogas ir antriniai teršalai. Nesudegę pirotechnikos gaminių komponentai gali nusėsti ir irdami teršti dirvožemį, o sprogimo garsai gali turėti neigiamos įtakos tiek laukiniams, tiek ir naminiams gyvūnams.

Rašte teigiama, kad pasitaiko ir tokių atvejų, kai iš baimės gyvūnai net nugaišta. Todėl „žalieji“ teiraujasi, ar prieš suteikdama leidimą savivaldybė atsižvelgė į faktą, kad festivalis rengiamas bioįvairove turtingame Vingio parke, ar buvo vertinamas renginio poveikis parko gamtinei aplinkai, paukščiams ir kitiems gyvūnams.

Tad kyla klausimas, ar verta aukoti mūsų sveikatą ir aplinkos gerovę dėl tokio trumpo pramoginio reginio.

„Moksliniais tyrimais įrodyta, kad fejerverkų sukelta oro tarša daro neigiamą poveikį ir gyventojų sveikatai. Ji gali sukelti įvairių kvėpavimo takų susirgimų, ypač vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir sergantiems lėtinėmis ligomis, turintiems širdies kraujagyslių ar kvėpavimo takų problemų. Tad kyla klausimas, ar verta aukoti mūsų sveikatą ir aplinkos gerovę dėl tokio trumpo pramoginio reginio. Ypač šiais technologijų laikais, kai turime kur kas aplinkai draugiškesnių alternatyvų“, – sako Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba dėl panašių priežasčių šią vasarą priėmė rezoliuciją, kuria įsipareigojo per miesto šventes bei svarbias progas atsisakyti fejerverkų ir ieškoti aplinkai draugiškesnių alternatyvų. Ši rezoliucija įsigalios gruodį, tačiau tai nereiškia, kad kitąmet fejerverkų festivalis įvykti negalės. Rezoliucijos įsipareigojimai galioja tik pačios savivaldybės rengiamoms šventėms.

Tokią tvarką I. Budraitė vadina deklaratyvia ir ragina ją peržiūrėti. Jos įsitikinimu, ribojimai turėtų galioti visiems juridiniams ir fiziniams asmenims arba savivaldybė turėtų bent jau numatyti taršos kompensavimo mechanizmą. Pavyzdžiui, stebint kietųjų dalelių koncentraciją aplinkos ore prieš ir po tokio renginio, o vėliau iš jo organizatorių reikalaujant kompensuoti sukeltą žalą.