Vyriausybė 41 mln. eurų mažina ES lėšas Vilniaus projektams

Pasak Vytauto Mitalo, savivaldybę apie tai informavo įvairios institucijos bei ministerijos.

„Taip pat leidžiama suprasti, kad ateityje ji gali mažėti ir dar labiau. Projektai apima viešųjų erdvių atnaujinimą, dviračių takų plėtrą, taip pat skverų tvarkybą, susisiekimo projektus“, –  BNS tvirtino Vilniaus vicemeras.

Anot jo, mažinamas Vidaus reikalų ministerijos programos, skirtos viešosioms erdvėms, bei Susisiekimo ministerijos darnaus judumo programos finansavimas.

Projektams parengti, pasak vicemero, savivaldybė skyrė daug laiko ir lėšų, o kai kurie jų jau pradėti vykdyti, pavyzdžiui, dėl rangovų bankroto įstrigusios Lazdynų baseino statybas planuota atnaujinti jau vasarą, o trečiadienį taryboje planuojama tvirtinti požeminio pėsčiųjų tunelio Zuikių gatvėje projektas.

Taip pat leidžiama suprasti, kad ateityje ji gali mažėti ir dar labiau. Projektai apima viešųjų erdvių atnaujinimą, dviračių takų plėtrą, taip pat skverų tvarkybą, susisiekimo projektus.

Tuneliui, kurio, pasak V. Mitalo gyventojai laukė dešimtmečius, buvo numatyta iki 1,5 mln. eurų, Lazdynų baseinui – apie 6,7 mln. eurų. Vicemeras sako, kad šie projektai galėtų pajudėti šiemet, bet praradus finansavimą to padaryti nebebus galima.

Jis teigia, kad savivaldybė antradienį gavo raštą, jog ES lėšomis nebebus prisidedama prie nacionalinio stadiono prieigų tvarkymo projekto, kuriam planuota skirti 14 mln. eurų. Šiuo projektu planuota sutvarkyti  Šeškinės ir Gelvonų gatvių sankryžą, atnaujinti požemines komunikacijas, nutiesti pėsčiųjų tiltą per Ukmergės gatvę.

Be to, ES pinigai buvo numatyti autobusų juostų plėtrai, elektroninio bilieto sistemai, Žirmūnų gimnazijos sporto aikštynui, Švento Stepono skvero ir Stepono gatvės stoties rajone tvarkymui (jam suplanuota skirti apie 5 mln. eurų), nubraukta ir pusė milijono eurų, numatytų būsimo nacionalinio stadiono prieigų tvarkymui.

V. Mitalo teigimu, priežastis, kodėl atsisakoma finansuoti projektus, nėra nurodoma, tačiau, jo manymu, taip Vyriausybė siekia nukreipti pinigus kelių tvarkymui ir kitiems greitiems projektams, karpymai „gali būti susiję ir su socialinėmis išlaidomis“.  

„Duodama suprasti, kad objektams, dėl kurių ES finansavimo sutartys nėra iki galo pasirašytos arba pasirašytos neseniai, tie projektai yra nubraukiami, nors dėl visų projektų statuso mūsų darbuotojai nuolatos konsultuojasi su ministerijų darbuotojais. Rengiant projektus, kurie yra be galo sudėtingi, investuota be galo daug laiko ir pastangų. Norėtųsi, kad Vyriausybė tvirčiau sukoordinuotų ministerijas ir mums nupieštų aiškesnį vaizdą“, – tikino vicemeras.