Vilnius didina pagalvės mokestį: ką darys su surinktais milijonais?

Daugiau apie tai papasakojo „GO Vilnius“ direktorė Inga Romanovskienė.

– Augimas atrodo drakoniškas. Sutinkate su tuo?

– Tikrai sutikčiau. Turizmo rinkliava yra įvesta Vilniuje nuo 2018 m. Ją sumoka visi trumpam atvykę apsistoti Vilniuje. Iki šiol buvo vienas euras už vieną naktį. Nuo kitų metų sausio 1 d. turizmo rinkliava didinama iki dviejų eurų. Miestui tai didelė paskata, nes rinkliavos mokestis sugrįžta toliau ir skatina turizmą dar labiau. Vilniaus miesto savivaldybė labai griežtai pasisakė, kur gali būti naudojama ir išleidžiama ta rinkliava. Ji leidžiama keturiomis kryptimis: konferencijų turizmo skatinimui, turizmo infrastruktūros gerinimui, susisiekimo gerinimui, miesto žinomumui. Kiek turistai sumoka už tą vieną naktį, tiek sugrįš miestui, kad tų turistų būtų dar daugiau.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kokia papildoma infrastruktūra turistams gali atsirasti iš papildomai surinktų pinigų?

– Tai yra viena iš krypčių. Siekiama gerinti turizmo patirtį. Tai yra meninės instaliacijos, turizmo informacijos centrai. Visa tai, kas gerina turistų patirtį. Kad miestas būtų dar patrauklesnis, reikia į tai investuoti.

– Kaip sekėsi rinkti pagalvės mokestį praėjusiais metais? Kiek pinigų atkeliavo į biudžetą?

– 2019 m. buvo sėkmingiausi nuo įvedimo. Buvo surinkta virš 2 mln. eurų. Vėliau dėl pandemijos turistų skaičius sumažėjo. Automatiškai ir turizmo rinkliava buvo sumažėjusi. Praeitais metais surinkome apie 1,6 mln. eurų. Šių metų pabaigoje surinksime apie 2 mln. eurų. O kitais metais, didėjant ir turistų srautams, ir pačiai rinkliavai, tikimės surinkti 4 mln. eurų.

– Kiti miestai didino pagalvės mokestį dar anksčiau. Ko laukė sostinė?

– Sostinė labai atsakingai priėjo prie šio klausimo. Padarėme užsienio miestų analizę, kokią įtaką daro mokesčio didinimas. Diskutavome ir kalbėjome su viešbučiais, su restoranais. Sulaukėme jų pritarimo ir padrąsinimo. Išdiskutavus su socialiniais partneriais ir įvertinus įtaką bei pasekmes, priėmėme šį sprendimą.

O kitais metais, didėjant ir turistų srautams, ir pačiai rinkliavai, tikimės surinkti 4 mln. eurų.

– Susirinkti tokį mokestį per viešbučius atrodo paprastas mechanizmas. O kaip su kitomis nuomos platformomis? Kaip ten vyksta mokesčio susirinkimas?

– Vyksta labai civilizuotai ir sklandžiai. Ne paslaptis, kad didžiausia žmonių dalis apsistoja viešbučiuose, tačiau apgyvendinimo paslaugas teikia ne tik viešbučiai. Žinome, kad yra skirtingų platformų. Vilnius yra vienas iš nedaugelio miestų, kuriam pavyko pasirašyti sutartį su Airbnb platforma. Mes centralizuotai renkame tą mokestį per platformą. Tai reiškia, kad kiekvienam tiekėjui nereikia galvoti apie tai atskirai. Platforma iš karto išskaičiuoja tą mokestį ir miestas labai tvarkingai ją surenka.

„Pagrindinis mūsų tikslas yra prisitraukti skrydžius. Nepakanka tų lėšų, kurias skiria Vyriausybė. Mūsų savivaldybė klausė, ar būtų galima kelti tą mokestį. Mes paprašėme, kad jie pristatytų mūsų metiniame susirinkime, kad verslas galėtų apsvarstyti. Kai yra labai aišku, kam bus skirtos tos lėšos, tai nesukelia jokio konflikto. Nebuvo nė vieno verslininko, kuris pasakytų, kad mums nereikia skrydžių. Dabar Lietuvoje vyrauja tos pigios avia linijos. Jos viršija 70 proc. Taip tikrai neturėtų būti. Mums labai svarbu tos tradicinės avialinijos. Verslas labai normaliai priima šį sprendimą“, – sakė Lietuvos restoranų ir viešbučių asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.