Vilniuje sutikta Ugniagesių diena: kaip atrodo gelbėtojo kasdienybė?

Žurnalistas, autokopėčiomis su ugniagesiu pakilęs į 30 m aukštį, teiravosi, ar dažnai tenka panaudoti tokias kopėčias.

– Ar dažnai tenka pakilti su autokopėčiomis į 30 m aukštį? Tokių gaisrų, kur reikėtų panaudoti tokias kopėčias, turbūt nelabai daug?

– Būna ir toks aukštis, būna ir didesnis. Vilniuje yra net 55 m kopėčios.

Pokalbyje su Ugniagesių mokyklos atstovu Donatu Jakavoniu žurnalistas domėjosi apie naujas uniformas.

– Ant stalų matau šviesias uniformas, kurios skiriasi nuo daugelio aplink vaikštančių ugniagesių. Ar tai naujos?

– Matome lauko uniformas. Ugniagesiai su jomis eina tiesiai į gaisro židinį, todėl ji skiriasi nuo matytos rikiuotėje.

– Atrodo lyg iš filmų.

– Tai naujo pavyzdžio uniforma, prie kurios palaipsniui pereis visa Lietuva.

I. Gelūno / BNS nuotr.

– Prie jūsų stendo apsilanko daug vaikų, kaip manote, kokia dalis jų taps ugniagesiais? Ar populiari jūsų profesija?

– Pastaruoju metu populiarumas labai didelis.

Kalbinta Ugniagesių mokyklos atstovė Miglė Dumčienė pastebėjo, kad ugniagesių darbas reikalauja vyriškumo.

– Ar nyksta stereotipas, kad ugniagesiais gali būti tik vyrai?

– Šiek tiek galima teigti, kad gal ir nyksta, bet tai vyriška profesija. Priimame moteris, džiaugiamės jomis, bet tai gan vyriška.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Aikštėje šurmuliavo ir būrys įvairaus amžiaus vaikų. Žurnalistas pakalbino sutiktą berniuką.

– Kuo tau patinka gaisrinė, išskyrus, kad ji labai didelė. Ten turbūt labai daug visko yra?

– Taip.

– Ko ten yra?

– Visokių įrenginių.

– Pasimatavai šalmą, gal ateityje tapsi ugniagesiu?

– Kol kas galvoju.

Kalbinto berniuko tėtis džiaugėsi, kad rengiami tokie renginiai, kur vaikai gali susipažinti su specialiomis tarnybos: „Tai vienas iš darbų, kuris vertas pagarbos ir mūsų visų padėkos.“

Sutiktas Gaisrinių tyrimo centro ekspertas Vilius Grigas pasidalijo savo darbo niuansais.

Priimame moteris, džiaugiamės jomis, bet tai gan vyriška.

– Ar Gaisrinių tyrimų centras važiuoja tik į rezonansinius įvykius, ar į visus, kurie šiek tiek kelia įtarimų?

– Dažniausiai važiuoja į įvykius, į kuriuos pasikviečia kolegos inspektoriai, galbūt neturi tam tikros įrangos. Tai gali būti ir rezonansiniai įvykiai, paprasti automobilių padegimai. Stengiamės kartu nustatyti gaisro židinio zoną.

Per šventę Katedros aikštėje buvo galima pamatyti ir baseiną. Šalia jo – skyrininkas Mindaugas Valaitis.

– Maudotės baseine?

– Visuomenei demonstruojame kokią įrangą turime, ką galime padaryti, kaip greičiau suteikti pagalbos.

– Kaip veikia sistema? Matau baseine žmogus, o šalia kolega su sistema, jie susikalba?

– Kolega turi ryšio pasikalbėjimo priemones ir jie tiesiogiai bendrauja.

I. Gelūno / BNS nuotr.

– Koks žmonių susidomėjimas?

– Susidomėjimas didelis. Visą laiką įdomu. Tai nestandartinė situacija, kurią galima pažiūrėti. Galima ateiti, paklausti, o mes papasakojame, kas žmonėms aktualu.

– Mačiau, kad narui į kišenes įdėjote svorių.

– Labai sunku panerti. Priklauso nuo kostiumo, pačio naro. Todėl visą laiką reikalingas svoris, kad galėtume panerti.

Renginio vinis – ugnies šou, t. y. gaisro ir degančio aliejaus gesinimas. Kalbintas ugniagesys Edvinas Bagdonavičius.

– Kokios daromos dažniausios klaidos, kai užsidega aliejus? Kaip reikėtų elgtis?

– Didžiausia klaida – stresas. Žmonės nesuvaldo savo veiksmų, prisimena, kuo dažniausiai viskas gesinama, griebiasi puodelio, pasisemia vandens ir jį užpila ant degančio aliejaus. Dėl to būna labai didelis ugnies pliūpsnis, kurį galima turbūt prilyginti sprogimui. Žala būna ne tik turtui, aplinkai, bet ir žmogui – labai stipriai nudega. Reikėtų naudoti gesintuvą, nedegius audeklus.

– Jei namuose neturime nedegaus audeklo, gal galima naudoti kokį dangtį, gaubtą? Kokios alternatyvos?

– Namuose reikėtų turėti gesintuvą. Atsitikus nelaimei, tikrai galima griebti aplinkinių priemonių, pvz., dangčio. Ramiai, nepanikuojant uždengti ir galima sustabdyti liepsną.