Vilniuje nelaimę inscenizavę tarnybos įsivardijo silpnąsias vietas

Antradienio vidurdienį Vilniaus traukinių stotyje buvo sujudimas. Buvo evakuojami daugiau nei pusantro šimto žmonių – moksleiviai, senoliai, neįgalieji. Laimei, pavojus – netikras.

Šalyje jau nuo pirmadienio prasidėjo iki šiol didžiausios mobilizacinės sistemos pratybos „Vyčio skliautas 2024“.

„Kol kas atrodo, kad sklandžiai“, – pabrėžė Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas.

Tarnybos siekia pasitikrinti, kaip veiktų įvairių diversijų, informacinių ir kibernetinių atakų atveju, jei dingtų elektra, internetas, jei gyventojus tektų staigiai evakuoti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Svarbiausia, kad mes naudojame šį kartą traukinius. Mūsų pratybų istorijoje naudojome kitą transportą, nes visą laiką buvo suplanuoti autobusai“, – kalbėjo V. Vitkauskas.

Pirmą kartą pratybose dalyvauja ir žmonės su negalia.

„Aišku, kiekvieną pacientą transportuoti yra gana sudėtinga, nes jį reikia pakelti, nešti ir t.t. Tai yra darbas, reikalaujantis fizinių jėgų“, – nurodė „Maltiečių“ pirmosios pagalbos ir civilinės saugos koordinatorius Justinas Vasiliauskas.

Pavyzdžiui, prasidėjus karui, vien iš Vilniaus reikėtų evakuoti apie 2 tūkstančius neįgaliųjų. Traukiniai esą tam tinka labiausiai.

„Geležinkelių potencialas išvežti žmones yra didžiulis“, – teigė V. Vitkauskas.

„Jeigu imant bendrą visą mūsų pajėgumą, būtų galima per ganėtinai trumpą laiką išvežti iki 17 tūkstančių“, – aiškino LTG verslo atsparumo direktorius Gediminas Šečkus.

„5–6 valandos yra ciklas nuvažiuoti į tolimiausią turbūt Lietuvos tašką, ten žmones išlaipinti ir vėl grįžti atgal, tą patį pakartoti“, – kalbėjo Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas.

Antradienį nuo 6 val. ryto dirbti pradėjo Valstybės mobilizacijos operacijų centras. Pratybos tęsėsi ir trečiadienį.

„Viena diena apima 10 dienų realaus laiko, tai įsivaizduojate, kokia koncentracija yra. Tai tikrai didelis darbas institucijoms. Bus tokių klausimų, kurių mes negalėsim tenkinti, ir reikės rinktis prioritetus“, – pasakojo V. Vitkauskas.

Evakuoti žmonės, nesvarbu kaip – traukiniu, autobusu ar automobiliu, visi patenka į tokius laikinus evakuacijos punktus, kur, reikalui esant, galėtų gyventi iki 72 valandų.

Tokiais punktais virsti galėtų teatrai, sporto arenos, mokyklos ir panašiai. Laikiną evakuacijos miestelį krizinėmis sąlygomis pastatyti galima maždaug per penkias valandas.

Šiame centre yra viskas, ko reikia. Nuo psichologinės pagalbos, medicininės pagalbos iki palapinių, kuriose gali miegoti šeši žmonės. Iš viso centre galėtų būti apgyvendinami 250 žmonių.

Čia atvykę privalo užsiregistruoti. Jei reikia, gauna pirmąją medicininę, humanitarinę pagalbą.

„Higienos priemonės, tokie būtiniausi daiktai, kurie reikalingi žmonėms, kurie galbūt pabėgo iš namų ir nepagalvojo apie tai, kad kažką reikia su savimi turėti“, – kalbėjo Raudonojo kryžiaus Vilniaus būrio vadė Olga Antonova.

Išduodami maisto talonai, yra geriamojo vandens. Be to, tokiame miestelyje numatyta atskira palapinė mamai ir vaikui, vaikų žaidimų palapinė ir net atskira palapinė naminiams gyvūnams.

Pratybų tikslas – mokytis ir aiškiai įsivardyti savo silpnąsias vietas. Trečiadienį laikiname evakuacijos miestelyje veiksmo virė daugiau, buvo testuojama registracijos sistema.

„Kartais būna statistų, kurie turi labai gerus aktorinius sugebėjimus, tada faina, tada visas veiksmas vyksta tikroviškiau“, – pabrėžė O. Antonova.

Pratybose dalyvauja maždaug tūkstantis valstybės tarnautojų, pareigūnų, savivaldybių atstovų ir savanorių.