„Vilniaus vartai“ žandą atsuko verslininkams

Prestižinėmis prabangos prekėmis vilioję „Vilniaus vartai“ šiandien keičia veidą ir dairosi į naują klientų ratą. Verslui svarbiausiu tampa pats verslas.

Pasažas – verslininkų susitikimams

Anksčiau visa „Vilniaus vartų“ komplekso komercinė dalis, pirmas aukštas, kuriame ir veikė „butikai“ priklausė vienam operatoriui. Skirtingi buvo tik prekių ženklai.

„Praėjus krizei buvo imtasi veiksmų, kad pastatas toliau gyvuotų. Priėmėme sprendimą atskiroms patalpoms ieškoti skirtingų operatorių su galimai skirtingomis veiklos sritimis. Pradžioje bandėme vystyti tą pačią kryptį – prekybą. Būta idėjų dėl kelių galimų koncepcijų. jomis tikėjomės užpildyti visą kompleksą, tačiau tai nepavyko. Supratome vieną esminių priežasčių – dalis komplekso iš Gynėjų g. pusės prekybai yra tinkama, tuo tarpu Seimo pašonėje, arčiau A. Tumėno g. esančios patalpos klientų srautu pasigirti negali“, – pasakojo „Vilniaus vartus“ valdančios bendrovės „Ranga IV investicijos“ Pardavimų ir turto valdymo direktorius Mantas Skipitis.

Minėtas atokesnes patalpas nutarta pasiūlyti įmonėms, kurios dirba su verslo klientais, pas kurias atvyksta įmonių atstovai. Esą nors klientų srauto nėra, tačiau vieta reprezentatyvi, centrinėje sostinės dalyje – viskas, ko reikia norint priimti verslo klientą.

Taigi, visą esamą kompleksą galima skirti į dvi dalis: prekybai tinkančią dalį palei Gynėjų gatvę ir nuo A. Tumėno g. vedantį atokesnį pasažą. Abi jas skiria vidinė alėja.

„Anksčiau bandydavom išlaikyti tą pačią patalpų stilistiką, įrengimą, kuris, dar ir likęs iš praeities. Dabar labiau atsižvelgiame į nuomininko poreikius, matyt daugiau žinančiam, ko reikia jo klientui. Dabar esame lankstesni, leidžiame daryti tam tikrus pakeitimus, nors esamą medžiagiškumą norime išlaikyti. Tikrai nenorime konkuruoti su „akropoliais“, su „panoramom“, - teigė pašnekovas.

Pasak Pardavimų ir turto valdymo direktoriaus, tokiomis priemonėmis ir pavyko išjudinti vieną sunkiausių „Vilniaus vartų“ komercinio komplekso taškų. Dabar iš 7 kadaise ištuštėjusių patalpų jau 4 išnuomotos.

Pasaže jau veikia internetinės prekybos tinklo Varlė.lt verslo skyrius, kur susitarę verslininkai atvyksta atsiimti užsakytų prekių arba užsuka pasikonsultuoti. Šalimais įsikūrę dizaineriai, gaminantys drabužius ir kitą reklaminę atributiką ir siunčiantys produkciją į užsienį. Čia įsikūrę ir į verslo klientus orientuotų įtempiamų lubų gamintojai. Šiuo metu patalpas įsirenginėja personalo atrankos įmonė.

Dviejų restoranų virš Geležinio Vilko gatvės paskirtis išliks tokia pati.

Į vidinę alėją kvies muzikos ritmai

Vidinė alėja nėra gerai nuo gatvės matoma vieta, tad į atsitiktinių klientų srauto čia jau nesitikima.

Po kelių mėnesių čia duris atvers indie rock stiliaus baras „Liverpool“, kuriame vyks ir koncertai.

Alėjos gale veikia moterų grožio salonas su kapsulėmis, į kurias įsėdus esą vyksta stebuklingi dalykai.

Paslaugų tiekėjus centre vertina

Arčiau Gynėjų g. esančią komplekso dalį nutarta papildyti tam tikromis paslaugomis, kurių anksčiau nebuvo, pavyzdžiui, grožio salonu, kuris būtų tinkamas šalimais gyvenančiam ir dirbančiam gyventojų segmentui. Netoliese esantys apartamentai, butai, verslininkai, kuriems paslauga reikalinga miesto centre.

„Manome, kad turėti sporto klubą taip pat yra tikslinga. Kadaise čia veikė moterų sporto klubas, tačiau tai buvo tik dalis to, ką įsivaizdavome. Klubo veikla greitu laiku turėtų atsinaujinti, tiesiog keičiamas operatorius“, - teigė M. Skipitis.

Pašnekovo teigimu, paslaugų teikimas nereikalauja didelio klientų srauto. Esą kai klientas pageidauja gauti paslaugą, tuomet ir nuvyksta ten žinodamas, kad paslauga bus atlikta kokybiškai.

Šiuo metu Gynėjų gatvės pusėje veikia trys rūbų parduotuvės, egzotiškas tailandiečių restoranėlis ir dar du restoranai.

Antrame aukšte esančiame klube „Marushka“ Naujųjų sutikimas jau vyko.

Jono Meko virtualiųjų menų centras kviečia užlipti į antrąjį pastato aukštą.

Prestižui vietos liks

Į prestižines prekes nusitaikiusių klientų ratas susiaurėjo dėl šalį užklupusios ekonominės krizės. Jei jos nebūtų buvę, būtų viskas gyvavę ir toliau.

„Šių prekių pirkėjų ratas buvo pakankamas. Daugiau įtakos čia verslui padarė daug gilesnės problemos, sietinos su tokių mados verslų kreditavimo politika“, - įsitikinęs M. Skipitis.

Ar planuota sostinėje atverti „Antruosius Vilniaus vartus“?

„Šio pastato plotas sumanytai koncepcijai buvo pakankamas. Antrojo prabangių drabužių komplekso statyti tikrai neplanuota. Lietuvos ir Baltijos šalių rinka yra tokia, kad visiškai užtenka vienos normalios parduotuvės su tam tikru prekės ženklu. Tikrai nereikia 3-4-rių“, - sako Pardavimų ir turto valdymo direktorius.