Vilniaus universiteto gimtadienyje – žymiausių alumnų patirtys

Kaip skelbė ELTA, 439-ąjį gimtadienį Vilniaus universitetas švęs tris dienas - balandžio 4 ir 6 dienomis ne tik VU bendruomenė, bet ir miesto gyventojai bei svečiai kviečiami į seniausio Lietuvoje universiteto renginius.

Kaip ir kasmet, VU bibliotekos lankytojams bus eksponuojamas pirmosios lietuviškos knygos - Martyno Mažvydo „Katekizmo“ originalas. Jį išvysti bus galima balandžio 4 dieną iki 19 valandos P. Smuglevičiaus salėje. Atvykę gyvai susipažinti su šiuo unikaliu leidiniu turės galimybę pamatyti ir jo originalią kopiją - faksimilę.

Išskirtinis VU gimtadienio akcentas - balandžio 4-osios vakarą Teatro salėje vyksiantis susitikimas su VU alumnais: Nepriklausomybės Akto atradėju, Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi Liudu Mažyliu, gamtos fotografu ir knygų autoriumi Mariumi Čepuliu ir neurobiologe dr. Urte Neniškyte.

Biochemijos mokslų daktarė U. Neniškytė, sulaukianti vis daugiau pripažinimo Lietuvoje ir pasaulyje, pasakos apie iškilius VU alumnus ir kaip jie veikia mūsų elgseną ir sprendimus šiandien.

Garsus gamtos fotografas ir knygų autorius, zoologijos alumnas M. Čepulis klaus, kodėl ežiai vis dar nešioja obuolius ant kupros. Jis pristatys viziją, kaip patobulinti ugdymą keičiant požiūrį į mus supančią aplinką, griaus nusistovėjusius stereotipus apie gamtą ir dalysis savo nuotraukomis.

Profesorius L. Mažylis, šiais metais išrinktas Metų valstybės kūrėju, savo pranešime „Kodėl slapstosi ir kaip atsiranda istoriniai dokumentai?“ kvies iš arčiau susipažinti su istorinių šaltinių atradimų užkulisiais.

Alumnų renginyje pasirodys VU talentų vakaro žvaigždės: pianistė Rūta Bakševičienė, akordeonistas, Matematikos ir informatikos fakulteto studentas Tomas Zaicevas ir oro akrobatė, Teisės fakulteto studentė Karolina Stanionytė.

Balandžio 4-osios renginius vakare VU Didžiajame kieme vainikuos grupės „Biplan“ koncertas.

Balandžio 6 dieną VU vyks mokslinė konferencija „Vilniaus universitetas: tradicijų tąsa, pertrūkiai ir išradimai“.

ELTA primena, kad Vilniaus akademijos atidarymo privileginį raštą Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Steponas Batoras išdavė 1579-ųjų balandžio 1-ąją, dar po pusmečio popiežius Grigalius XIII išleido bulę, patvirtinančią, kad jėzuitų kolegija pripažįstama universitetu.