Vilniaus savivaldybė milijonais remia sporto komandas

Kultūrai – išmalda, sportui – milijonai. Ir ne bet kokiam sportui, o dviem komandoms, kurios didžiąja dalimi išlaikomos privačiomis lėšų. Tokius šių metų miesto biudžeto patikslinimus šiandien ketina patvirtinti savivaldybės taryba.

Prioritetas sportui

„Pažvelgus į patikslintas lėšas švietimo, kultūros ir sporto departamentui plika akimi matyti, kad lėšų skirstymas neproporcingas ir tendencingas. Pavyzdžiui, vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų ugdymui skiriamas 1 mln. litų, kultūros veiklos plėtrai ir jos vaidmeniui bendruomenės gyvenime stiprinti – taip pat 1mln. litų, o štai Kūno kultūros ir sporto plėtojimo programai atseikėti net 5 mln. litų“, – piktinosi Lietuvos Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų frakcijos narys, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūno kultūros katedros vedėjas Povilas Tamošauskas.

„Suprantant sporto svarbą miesto bendruomenei, galbūt jam reikėtų skirti ne vieną dešimtį milijonų, tačiau jeigu švietimo įstaigų kiauri stogai, vaikai šąla nerenovuotose patalpose, nesutvarkyti pastatų fasadai – ar iš tikrųjų tai teisinga ir moralu?“ – klausė politikas.

Lietuvos socialdemokratų partijos atstovė savivaldybės taryboje Sigita Burbienė teigė, kad, jos manymu, miesto biudžete ne sportui skiriama per daug lėšų, o kultūrai – per mažai.

Argumentas – grąža

P.Tamošauskas atkreipė dėmesį ir į tai, kad pusė sportui skirtų lėšų – 2,5 mln. litų – atitenka dviem profesionaliems sporto klubams – „Lietuvos rytui“ ir „Žalgirio“ futbolo komandai. 2013–2015 m. „Lietuvos rytui“ kasmet numatoma skirti po 4 mln. litų, „Žalgirio“ futbolo komandai – po 3 mln. litų.

„Ar teisinga sporto finansavimo politika Vilniaus mieste? Profesionalūs sporto klubai turi patys ieškoti būdų, kaip pritraukti privatų kapitalą. Ilgalaikės ES valstybių tendencijos rodo, kad valstybių vaidmuo finansuojant sportą vis mažėja, tai pastebima ir savivaldybių lygmeniu. Tikėti, kad valstybėje ar savivaldybėje atsiras pakankamai pinigų sportui – nerealu. Todėl reikia ieškoti kitų papildomo finansavimo šaltinių“, – įsitikinęs savivaldybės tarybos opozicijos atstovas.

Be to, P.Tamošausko manymu, savivaldybės sporto biudžete, remiantis europiniu modeliu, turėtų būti skiriama daugiausia lėšų ne profesionaliajam, o mėgėjų, sveikatinimo sportui, jaunų sporto talentų paieškai ir ugdymui.

„Privatūs profesionalų klubai turi ieškoti privačių rėmėjų, o ne pasikliauti vien valstybės lėšomis“, – teigė P.Tamošauskas.

„Kaip mus tikino savivaldybės administracijos darbuotojai, pusantro milijono jau yra įdėti, savivaldybė kaip ir skolinga viešajai įstaigai “Krepšinio rytas„ (valdančiai krepšinio klubą “Lietuvos rytas„, Vilniaus miesto savivaldybė neseniai tapo įstaigos dalininke – red. past.) ir futbolo klubui “Žalgiris„ (Vilniaus miesto savivaldybė yra jo dalininkė – red. past.). Tai ne papildomi skiriami pinigai, o tai, kas biudžete jau buvo užfiksuota. Kadangi biudžetas padidėjo, galima skirti daugiau“, – aiškino S.Burbienė.

Tarybos narės manymu, didieji sporto klubai turi ir privačių rėmėjų, bet nei vien iš jų, nei vien iš savivaldybės skiriamų lėšų neišgyventų. Vis dėlto lėšų skirstymo pagrindas – skiriamų pinigų grąža.

„Jiems duodama, bet iš jų ir gaunama. Tai svarbu, tai ir Vilniaus vardo garsinimas, ir pelnas. Jie atidirba tuos pinigus. O mėgėjų sporto klubai ar koks kultūrinis judėjimas yra labai reikalingas dalykas, bet tiesioginės grąžos iš jų sunku gauti. Tokie yra motyvai“, – dėstė S.Burbienė.

Ne tos mokyklos?

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos opozicijos atstovas nepatenkintas ir tuo, kaip skirstomos lėšos švietimo įstaigoms.

„Pavyzdžiui, vaikų lopšelis-darželis “Žirniukas„ (lietuvių, rusų) pastatytas 1964-aisiais. Pastato būklė avarinė: kiauras stogas, nėra lietvamzdžių, griūvančios sienos, nesutvarkyti fasadai, žiemą patalpose temperatūra žemiau nei 13 laipsnių. Praėjusiais metais savivaldybės investiciniame projekte jam buvo numatyti 250 tūkst. litų. Iš tų lėšų 2011 m. pabaigoje buvo parengtas techninis projektas (apie 25 tūkst. litų). Atlikus projektavimo darbus paaiškėjo, kad numatytos sumos nepakanka net mažumai darbų atlikti, jų reikia kelis kartus daugiau. Tačiau atsitiko taip, kad šitas lopšelis-darželis negavo ne tik papildomų lėšų, bet iš jo buvo atimti tie patys pinigai, kurie buvo skirti pagal 2011 m. investicinį projektą. Šis lopšelis-darželis lieka be savivaldybės, kaip steigėjos, paramos. Gelbėti padėtį užkraunama tėvams, kurių lėšos turėtų būti skiriamos vaikų ugdymui, o ne remonto darbams. Tėvai pasipiktinę tokiu savivaldybės elgesiu“, – pasakojo P.Tamošauskas.

Į panašią situaciją, anot tarybos nario, pateko lopšelis-darželis „Lokiuko giraitė“ (lietuvių), kuriame lietui lyjant darželio auklėtojos ne vaikus ugdo, o laksto po patalpas su kibirais bandydamos surinkti lietaus vandenį. Žvėryno gimnazijoje, P.Tamošausko teigimu, dėl kiauro stogo pelija patalpos, nuo sienų krinta tinkas.

„Santaros“ vidurinėje mokykloje – dar geriau: pirma atliko pastato renovaciją, o stogo nesutvarkė, tad įdėtos europinės ir savivaldybės lėšos eina perniek. Taigi, taip suprantamas ūkiškumas", – stebėjosi P.Tamošauskas.

Regi diskriminaciją

Visoms šioms ugdymo įstaigoms, tarybos nario teigimu, 2011 m. buvo skirta lėšų stogų remontui. Kadangi 2011 m. pabaigoje buvo baigti projektavimo darbai ir remonto tais metais nespėta padaryti, buvo tikėtasi lėšų gauti 2012 m.

„Tačiau šiems objektams neskirta nė lito. Taigi kyla klausimas, kur dingo 2011 m. šiems objektams skirti pinigai? Paaiškėjo, kad tos lėšos administracijos direktoriaus pavaduotojos Editos Tamošiūnaitės nurodymu buvo nukreiptos lopšeliams-darželiams lenkų ir rusų dėstoma kalba, kurių pastatų būklė nepalyginti geresnė: lopšeliui-darželiui “Ramunėlė„ (rusų), “Zylutė„ (lenkų ir rusų), “Prie pasakų parko„ (lenkų ir rusų), darželiui-mokyklai “Saulutė„ (rusų) buvo skirta po 300 tūkst. litų“, – dėstė P.Tamošauskas.

Pasak jo, tai – brutalus piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, „be jokio pagrindo atimant iš blogesnėmis sąlygomis besimokančių vaikų lėšas ir atiduodant jas kitiems, geresnes mokymosi sąlygas turintiems, bet “saviems„ vaikams“.

„Kaip sakoma, savi marškiniai arčiau kūno“, – nusivylęs kalbėjo P.Tamošauskas.

Prieštarauja dokumentams

E.Tamošiūnaitė jai metamų kaltinimų nekomentavo, o pareiškimus dėl planuotų remontų paneigė.

„Vilniaus miesto savivaldybės 2011 m. investicinėje programoje, patvirtintoje 2011 m. gegužės 14 d., nebuvo numatyta lėšų lopšeliams-darželiams “Lokiuko giraitė„, “Žirniukas„, Žvėryno gimnazijai ir “Santaros„ vidurinei mokyklai. Todėl ir nevyko 2011 m. šiose įstaigose remontai“, – atsakė E.Tamošiūnaitė.

Tačiau internete prieinami dokumentai rodo, kad 2011 m. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ataskaitoje „Pirkimai, atlikti vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu“ visos šios įstaigos įrašytos.

E.Tamošiūnaitė taip pat nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės 2012 m. investicinėje programoje numatytos lėšos švietimo įstaigų tęstiniems projektams (Vilniaus Sausio 13-osios vidurinės mokyklos, A.Vienuolio pagrindinės mokyklos, Vilniaus vaikų invalidų ugdymo centro „Viltis“, Baltupių vidurinės mokyklos, J.Basanavičiaus gimnazijos, Minties gimnazijos ir kitoms), ES investicijų projektams iš dalies finansuoti (Vilniaus Viršuliškių, Naujininkų vidurinėms mokykloms, Vilniaus Taikos progimnazijai, Žygimanto Augusto pagrindinei mokyklai ir kitoms), taip pat avarinės būklės švietimo įstaigoms ir patalpų rekonstrukcijoms įrengiant papildomas ikimokyklines grupes (Vilniaus Pilaitės vidurinei mokyklai, Vilniaus darželiui-mokyklai „Volungė“, lopšeliui-darželiui „Kaštonas“, „Zylutė“, „Prie pasakų parko“, „Saulutė“ ir kitiems).