Kaip BNS nurodė savivaldybė, Rasų gatvės teritorijoje numatoma įrengti aštuonių takelių 25 metrų baseiną, treniruoklių salę, SPA erdves ir kitą visuomenei skirtą sporto infrastruktūrą.
„Projektu siekiama didinti sporto ir sveikatinimo paslaugų prieinamumą rytinės ir pietinės Vilniaus dalies gyventojams“, – nurodė savivaldybė.
Jos vertinimu, šioje teritorijoje turėtų būti ieškoma sprendimų, kurie maksimaliai atitiktų viešąjį interesą ir būtų naudingi kuo didesnei miesto gyventojų daliai.
Tuo metu Lietuvos aeroklubas su tokiu savivaldybės sprendimu nesutinka ir ragina išsaugoti Vilniaus kordodromą. Organizacija teigia, kad jo sunaikinimas pakenktų aviamodeliavimo, techninio ugdymo ir dronų kompetencijų vystymui.
„Vilniaus kordodromo sunaikinimas išmuš pamatą iš po šios techninio sporto šakos kojų. Taps sunku rengti naujos kartos inžinierius ir sportininkus. Tą pajusime po keleto metų“, – teigia Lietuvos aeroklubas.
Anot jo, kordodrome dešimtmečius buvo ugdomi aviamodeliuotojai, konstruktoriai ir techninių sportų entuziastai, čia vyko Lietuvos ir tarptautinės varžybos.
Savivaldybė ieško alternatyvos
Savivaldybė nurodo, kad 2024 ir 2025 metais vyko susitikimai su Lietuvos aeroklubo atstovais, per kuriuos svarstytos alternatyvios vietos aviamodeliavimo veiklai.
Anot savivaldybės, buvo siūlytos kelios galimos teritorijos, tarp jų – vietos Grigiškių kryptimi, tačiau bendro sprendimo rasti nepavyko.
„Savivaldybė ir toliau pasirengusi bendradarbiauti ieškant aviamodeliavimo veiklai tinkamos teritorijos ir, esant pagrįstam poreikiui, teisės aktų nustatyta tvarka svarstyti galimybę suteikti naudotis žemės sklypu panaudos pagrindais“, – teigia ji.
„Savivaldybės pozicija yra aiški – aviamodeliavimo veikla Vilniuje gali būti tęsiama. Todėl savivaldybė yra pasirengusi tęsti bendradarbiavimą su Lietuvos aeroklubu ir kartu ieškoti ilgalaikio sprendimo, kuris užtikrintų šios sporto šakos vystymą bei tęstinumą ateityje“, – rašoma atsakyme.
Savo ruožtu savivaldybė priduria nemananti, kad būtų racionalu visą naujo kordodromo projektavimo, įrengimo ir išlaikymo finansinę naštą perkelti miesto biudžetui.
Jos vertinimu, tokie projektai turėtų būti įgyvendinami partnerystės principu, prie infrastruktūros sukūrimo ir išlaikymo prisidedant Lietuvos aeroklubui, sporto federacijoms, aviamodeliavimo bendruomenei ir kitiems partneriams.
Nesutarimai dėl dronų veiklos
Lietuvos aeroklubo teigimu, kordodromo veikla galėtų būti plečiama, pritaikant teritoriją ne tik tradiciniam aviamodeliavimui, bet ir dronų pilotų rengimui, jaunimo techniniam ugdymui bei kitoms su bepiločiais orlaiviais susijusioms veikloms.
Anot aeroklubo, kordodromą buvo siūloma naudoti bendradarbiaujant su Lietuvos šaulių sąjunga, plėtojant Dronų lygos, dronų sporto būrelių ir varžybų veiklą.
„Deja, Vilniaus miesto savivaldybės strategų inžineriškai stipri Lietuvos ateitis, panašu, nedomina. (...) Net jei ir siūlomos statybos neišsitęs metų metais, sunaikinto kordodromo atkurti nebegalėsime“, – teigė jis.
„Kordodromas – infrastruktūra, kurios šiandien Lietuvoje beveik neįmanoma sukurti iš naujo. Naujo tokio objekto įrengimas mieste susidurtų su žemės, planavimo, saugos, infrastruktūros ir kitomis kliūtimis. Todėl tai, ką turime šiandien, turime saugoti“, – pabrėžiama pranešime.
Tačiau savivaldybė nurodo, jog Vilniuje jau veikia dronų kompetencijų ugdymo infrastruktūra.
Neformaliojo ugdymo programas, susijusias su dronais, vykdo Sostinės vaikų ir jaunimo centras, Robotikos mokykla, „Code Academy Kids“, „Mokslo šviesa“, Inovatyvaus ugdymo centras, MB „IT paskaita“ ir kitos organizacijos.
Vilniaus mieste taip pat įrengtos dvi dronų pilotavimo bazės – lauko bazė Šeškinėje ir uždara treniruočių erdvė Antakalnyje. Savivaldybė nurodo, kad Vilniuje veikia ir uždaras nekomercinis dronų treniruočių centras.
Anot jos, miestas pripažįsta aviamodeliavimo sporto ir techninio ugdymo svarbą, tačiau pabrėžia, kad kartu svarbu atskirti tradicinį aviamodeliavimą nuo dronų kompetencijų ugdymo.
„Dar 2020 metais savivaldybė buvo informavusi valstybės institucijas, kad Rasų g. 50B teritorija patenka į Vilniaus oro uosto apsaugos zoną, todėl jos panaudojimas bepiločių orlaivių iniciatyvoms yra reikšmingai apribotas. Dėl šios priežasties ši vieta nėra tinkama reguliariam dronų pilotų rengimui ar bepiločių orlaivių bandymams“, – teigiama BNS perduotame atsakyme.
Savivaldybės duomenimis, 2026 metų liepos 21 dieną teismas panaikino dalį 2024 metų sprendimo dėl 2007 metais sudarytos valstybinės žemės panaudos sutarties nutraukimo. Teismas nurodė, kad pirmiausia turi būti išspręstas klausimas dėl 1996 metais sudarytos statinių panaudos sutarties.
Savivaldybė pabrėžia, kad teismo sprendimas susijęs su sutarčių nutraukimo procedūra, o ne su baseino projekto tikslingumu.
Pasak jos, dar 2021 metais kordodromo statiniai buvo perduoti savivaldybei, o 2024 metais jai perduotas ir valstybinės žemės sklypas. Tais pačiais metais savivaldybės taryba pritarė baseino Rasų g. 50B projektui.
Naujausi komentarai