Kai kurie ir valdančiųjų, ir opozicijos atstovai kritikuoja iniciatyvą, nors pripažįsta, kad metro būtų gera priedangos vieta. Jie mano, kad jos neįmanoma įgyvendinti esant įtemptai geopolitinei situacijai.
Ar kada nors baigsis dešimtmečius besitęsiančios diskusijos dėl metro Vilniuje? Ką daryti dėl nesibaigiančių spūsčių? Apie tai su „Žinių radijo“ žurnaliste diskutavo Seimo narys, demokratas Tomas Tomilinas (toliau – T. T.), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas (toliau – A. B) ir kandidatai į Vilniaus merus – Simonas Gentvilas (toliau – S. G.), Artūras Zuokas (toliau – A. Z.) bei Aleksandras Nemunaitis (toliau – A. N.).
– Pone Tomilinai, ką jūs siūlote? Ką reiškia idėja sudaryti sąlygas Lietuvoje įgyvendinti metro projektą kaip sudėtinę kitų ypatingos valstybinės svarbos projektų dalį?
– T. T.: Aš tiesiog tiesiu pagrindus dar vienam variantui, kuris galimai Vilniui tinka labiausiai. Pagrindinė mintis – nedaryti atskirų rūšių, o daryti visumą, kuri funkcionuoja kaip miesto susisiekimo priemonė, bet tais pačiais bėgiais galima nuvažiuoti ir toliau, pavyzdžiui, į Kauną. Aš remiuosi normaliais, šiuolaikiškais miestais ir dabar yra tokia tendencija.
Yra suplanuoti penki milijardai eurų investicijai į „Rail Baltica“ iš Kauno į Vilnių. Mes už penkis milijardus pakeisime bėgius ir jokio pokyčio neįvyks. Neatsiras naujų galimybių Vilniuje. Aš siūlau pridėti kažkiek miesto ar valstybės pinigų ir padaryti proveržį, kad žmonės į Kauną važiuotų ne su savo automobiliais. Tuomet atsirastų slėptuvės ir papildomos evakuacijos galimybės.
Jei prie Baltojo tilto atsirastų stotis, visiškai pasikeistų susisiekimo kultūra. Jei būtų galima iš Šeškinės ar Baltupių iškart išvažiuoti į Kauną, miestas būtų visiškai kitoks. Dabar žmogus nenori leisti 40 minučių, kad nusigabentų iki stoties. Tai nėra sprendimas šiuolaikiniam žmogui. Turėtų būti kaip Berlyne, kur matai daug stočių ir galimybių. Beje, tą patį daro Ryga, tik projektas sustojo dėl lėšų trūkumo.
– Ar prieš siūlydamas paskaičiavote, kiek tai galėtų kainuoti?
– T. T.: Aš galiu nurodyti šaltinį, su kuo reikėtų bendrauti. Aš šiek tiek bendravau ir dar bendrausiu su Lietuvos geležinkelių generaline direktore. Ji turi skaičiavimus ir siūlo tą patį. Dabar aš kalbu vizijos lygmenyje ir neturiu galimybės paskaičiuoti. Bet yra panašaus dydžio miestų, tokių kaip Ryga ar Leipcigas, kurie sujungia traukinio ir metro idėjas.
– Kaip jums skamba T. Tomilino idėja?
– A. B.: Jei valstybė nuspręstų savo lėšomis Vilniaus miestui pastatyti metro, mes būtume už, bet Kalėdų Senelis neatveš mums metro ir tai kainuoja pinigus. „Rail Baltica“ projektui ir taip neužtenka finansavimo, tad kukliai vertiname idėją, kad bus atriekta ir Vilniaus miestui. Bet kokiu atveju, tai, kad yra šnekama apie naują viešojo transporto rūšį, yra pagirtina. Mes taip pat mąstome, kad miestas vienas nesusitvarkys ir reikės valstybės pagalbos.
– Apie kokias pinigų sumas mes kalbame?
– A. B.: Sumos skiriasi priklausomai nuo to, kokias linijas dėliosime, ar tai bus antžeminė, ar požeminė infrastruktūra. Metro kaina būtų smarkiai didesnė už „Rail Baltica“. Skaičiuojame, kad jei pilna apimtimi įgyvendintume metro projektą pagal miesto poreikius, tai galėtų kainuoti iki dešimties milijardų eurų. Šie skaičiai yra generaliniai, tikslius turėsime tada, kai žinosime, ką, kur ir kaip statome. O kita viešojo transporto rūšis, kuri ne visa būtų po žeme, bet taip pat būtų bėginė, galėtų kainuoti du ar tris kartus pigiau.
Šiuo metu mes esame priešprojektinių pasiūlymų pirkimo baigiamąjame etape, per mėnesį turime pasirašyti sutartį. Turime dalyvių tiek iš Lietuvos, tiek iš užsienio, kurie turės paskaičiuoti ir išanalizuoti kryptis, maršrutus ir parinkti tinkamiausią transporto priemonę. Miesto pozicija yra tokia, kad bendrame eisme su automobiliais ta nauja viešojo transporto rūšis neturėtų dalyvauti. Po tų priešprojektinių pasiūlymų padarysime analizę, priimsime aiškius sprendimus, galėsime pirkti rangą ir užsiimti projektavimu.
Tai bus labai sudėtingas projektas ir žadėti, kad per penkerius metus bus pastatyta nauja viešojo transporto rūšis, yra neatsakinga. Tai turbūt yra dešimtmečių projektas, bet pirmus žingsnius mes jau dedame. Po penkerių metų ranga galėtų prasidėti fiziškai. Finansavimo klausimą reikėtų spręsti kartu su valstybe, nes visas Vilniaus miesto biudžetas yra 1,8 milijardo eurų. 3–4 milijardų sumos miestas vienas mokėti negali.
– Pone Nemunaiti, ar jūs tikite šiomis idėjomis?
– A. N.: Man labai gaila, kad metro idėja yra taip diskredituojama. Tai, ką siūlo ponas Tomilinas, pagal „Rail Baltica“ projektą, mes turėtume 8–10 traukinių ar metro per dieną. Kad išsispręstų kamščių problema, metro dažnumas turėtų būti toks, kaip ir kitose Europos sostinėse, – kas penkias, šešias ar dešimt minučių. Mes turime kalbėti apie greitą susisiekimą, o ne apie tai, kad kažkas planuodamas kelionę tarp didžiųjų miestų neturėtų važiuoti į stotį. Pono Tomilino pasisakymų netraktuoju rimtai.
Tikiu, kad mes turėsime metro kaip dauguma Europos sostinių. Laiko klausimas, kada mes suprasime, kad be to gyventi negalime. Sveikintina, kad šiuo metu yra svarstomos alternatyvos. Labai gaila, kad per visą kadenciją mums nepavyko įrodyti, kad reikia tarptautinės studijos, kuri atsakytų į klausimą, kokios greitosios priemonės reikėtų miestui, atsižvelgiant ne tik į jo dydį, bet ir į galimą plėtrą.
– Pone Zuokai, ar tai, apie ką kalba ponas Tomilinas, yra metro idėjos diskreditavimas?
– A. Z.: Šis siūlymas yra tik detalė visoje metro sistemoje. Klausimas, o kodėl žmonės netiki, kad Vilniuje gali būti metro? Vilniuje reikia naujos, greitos viešojo transporto sistemos, kuri nevažiuoja kartu su automobilių srautu tose pačiose gatvėse ir, atsižvelgiant į šiandieninę geopolitinę situaciją, turi dvigubą paskirtį. Šiandien geriausias sprendimas yra lengvasis metro – kombinacija tarp tramvajaus, kurio nereikia kišti po žeme, ir metro. Jis galėtų važiuoti atskiromis juostomis, o miesto centre lysti po žeme. Šiandien atsiranda realus būdas įgyvendinti šį projektą, nes nuo 2028-ųjų startuoja nauja Europos Sąjungos finansavimo perspektyva. Yra aiški nacionalinio ir regioninio bendradarbiavimo programa, kuriai skiriama 900 milijardų eurų. Tačiau norint miestams finansuoti metro reikia įdėti vieną kriterijų. Turi būti dvigubos paskirties infrastruktūra miestuose, urbanizuotose teritorijose.
Vasarą buvau Briuselyje ir pristačiau šią iniciatyvą. Raštu kreipėmės į visas ministerijas, kad šie kriterijai būtų įtraukti. Taip pat bendraujame su Europos komisarais ir Europos Parlamento nariais. Mes galime turėti ir lengvąjį metro, ir apsaugotą stotį miesto centrinėje dalyje.
– Pone Gentvilai, ar jūs tikite, kad Vilnius vieną dieną turės metro?
– S. G.: Esu optimistas. Dar 1970-aisiais buvo padaryta studija apie tai, kur ir kaip galėtų važiuoti metro. Buvo ištyrinėtas požemis ir numatyti gyliai. Jau tada buvo galvojama apie metro linijas, bet mes 50 metų vėluojame.
Visi pradėjo galvoti apie metro. Lenkijos infrastruktūros ministras pasakė, kad keliuose miestuose bus statomas metro. Net skurdesnė Rumunija, sostinėje turinti mažiau nei 300 tūkstančius gyventojų, statosi 19 kilometrų metro liniją su 21 stotimi. Klausimas yra pribrendęs ir tai yra atsiperkantis projektas. Problema ta, kad kadencijos pabaigoje miestas sustingo. Sprendimai vėluoja 50 metų.
Visas pokalbis – „Žinių radijo“ reportaže:
(be temos)