Solidžius atlyginimus už viršvalandžius įteisinę politikai veikiausiai ketina devalvuoti litą. Tokią versiją iškėlę verslininkai piktinasi ne tik Darbo kodekso pataisomis, bet ir degalų kainomis, todėl siūlo uždaryti „Mažeikių naftą“.

Vakar vykusiame Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) posėdyje daugiausia aistrų kėlė degalų kainos.
Dėl jų verslininkai visus šunis sukorė ant kolegų iš „Mažeikių naftos“.
Pramonininkų konfederacijai taip pat priklausančios Mažeikių įmonės atstovei – vyriausiajai finansininkei Vitai Petrošienei – gerą pusvalandį teko atrėminėti įvairius kaltinimus, komentarus ir nepatogius klausimus.
Lenkijos koncerno „PKN Orlen“ valdomą įmonę verslininkai apkaltino naudojantis dominuojama padėtimi rinkoje ir prikišo, kad ši latviams degalus parduoda pigiau nei vietos rinkai

Garsiai skambėjo reikalavimas Konkurencijos tarybai, kad ši baigtų tirti „Mažeikių naftos“ veiklą, o pati naftos perdirbimo įmonė raginta susiveržti diržą.

Paaiškinimu nepatikėjo

V.Petrošienė mėgino įtikinti, kad spaustis „Mažeikių nafta“ jau neturi kaip.
„Man tiesiog nepatogu tokiai auditorijai aiškinti elementarius dalykus apie naftos kainas. Dabar 95,7 proc. degalų kainos sudaro naftos kaina, o 5 proc. – perdirbimo sąnaudos. Nesuprantu, ką galime sumažinti. Mūsų pelningumas nesiekia net 3 proc.“, – tikino V.Petrošienė.
Anot jos, siekdama sumažinti transportavimo sąnaudas, „Mažeikių nafta“ siekia kuo daugiau produkcijos parduoti Lietuvoje, o į Latviją eksportuoja pigiau, kad išliktų konkurencinga, mat pas kaimynus bendras degalų kainų lygis yra žemesnis. Be to, pigiau degalų į Lietuvą ir taip niekas neatveža.
Tačiau V.Petrošienės teiginiai verslininkų neįtikino. Pramonininkai kėlė idėją, kad „Mažeikių naftos“ veiklą reikėtų reguliuoti, ir net siūlė įmonę uždaryti.
„Reikia reguliavimo. Jį turi nustatyti Vyriausybė. Reikia sudaryti laisvas konkurencijos sąlygas visiems, o „Mažeikių nafta“ – monopolininkė. Kainos jau varo vežėjus į neviltį. Degalų sąnaudos sudaro 30–50 proc. visų įmonės išlaidų. Jei taip ir toliau, pirmiausia bus sužlugdyti autobusų parkai, nes jau dabar jų padėtis sunkiausia“, – kalbėjo Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius.

Valdžia nusiplauna rankas

„Padidintus „Mažeikių naftos“ pelningumo norus“ tvirtino matantis ir posėdyje dalyvavęs Ūkio ministerijos sekretorius Anicetas Ignotas.
Anot jo, valdžia siekia, kad įmonė peržiūrėtų pardavimo praktiką. Tačiau dar kartą patikino, kad kištis į privatų verslą negali.
„Dėl degalų brangimo padarėme ką galėjome. Jei dar bus logiškų pasiūlymų, mes pasirengę derėtis, o „Mažeikių naftos“ pardavimo politika – tai jau privatus bendrovės reikalas“, – atsakomybės už kosmines degalų kainas kratėsi Ūkio ministerijos sekretorius.

Piktinasi naujomis pataisomis

LPK posėdyje aptartas ir kitas darbdaviams aktualus klausimas – nuo liepos 1 d. įsigaliojusios Darbo kodekso pataisos, kurios numato geometrine progresija augančius atlyginimus už darbą naktį, poilsio ir švenčių dienomis bei viršvalandžius.
Įvairių verslo organizacijų teigimu, dėl naujosios tvarkos jau rudenį pasipils įmonių bankrotai, dar labiau įsisuks infliacija.
LPK prezidentas ir vienas įtakingiausių Lietuvos verslininkų Bronislovas Lubys net pareiškė, kad programuodami dešimtis tūkstančių siekiančius atlyginimus valdantieji veikiausiai tikisi devalvuoti litą.
„Paskaičiavus galima daryti išvadą, kad valdantieji numato tokį lito devalvavimą ir programuoja penkmečiui ar kuriam kitam laikotarpiui atlyginimų augimą. Mes turėsime panašų devalvavimą, kaip buvo „vagnorkių“ atveju“, – sakė B.Lubys.
Tiesa, vakar premjeras Gediminas Kirkilas raginimą litą atsieti nuo euro pavadino provokacija ir didele klaida.

Kainuos milijonus

Verslininkai prognozuoja, kad ir valdžiai bus sunku padengti naujas milijonines išlaidas.
Konfederacijos viceprezidentas Jonas Guzavičius tikino, kad įsigaliojus Darbo kodekso pataisoms Kalėjimų departamentas jau pritrūko apie 9 mln. litų, ugniagesiams papildomai reikia 12 mln. litų, Sveikatos apsaugos ministerijai gali reikėti dar apie 40 mln. litų. Įmonių vadovai pridūrė, kad pabrangus darbo jėgai mažės šalies konkurencingumas, o jie patys perkels gamybą į užsienį.
Dar praėjusią savaitę Seimas pripažino klydęs ir sutiko taisyti naujai priimtas Darbo kodekso pataisas. Tai numatyta padaryti liepos 14 d. – paskutinę dieną prieš parlamentarams išeinant atostogų.