Vėl kalbama apie Sapiegų parko tvarkymą: drastiškų pasikeitimų bus mažiau?

„Mes rengiame tokio konkurso sąlygas. Savivaldybėje yra poreikis, kad parkas būtų sutvarkytas, jam nėra atsisakyta finansavimo. Manome, kad kai turėsime daugiau variantų per konkursą, galėsime paanalizuoti kitokias galimybes. Gal būtų mažiau drastiškų pasikeitimų kelią siūlantis projektas, o daugiau užduodantis laipsniškos raidos kryptį“, – BNS sakė savivaldybės vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis.

Anot jo, konkursas galėtų būti paskelbtas per tris mėnesius, po konsultacijų su įvairių sričių ekspertais.

Sprendimas priimtas po Lietuvos architektų rūmų rengtos konferencijos ir seminaro, kuriame architektai, gamtininkai, menotyrininkai ir paveldosaugininkai diskutavo dėl galimo kompromiso rekonstruojant šį unikalų sostinės barokinį parką.

Manome, kad kai turėsime daugiau variantų per konkursą, galėsime paanalizuoti kitokias galimybes.

Ankstesniame savivaldybės bendrovės „Vilniaus planas“ parengtame teritorijos tvarkymo projekte be kita ko buvo numatyta iškirsti apie 300 medžių – tai sulaukė Antakalnio bendruomenės pasipriešinimo, kai kurių architektų, paveldosaugininkų kritikos. Savivaldybė po viešos kritikos nusprendė šį skaičių sumažinti trečdaliu, o kovo pabaigoje paskelbė stabdanti projektą.

Kaip informavo Lietuvos architektų rūmai, konferencijoje dauguma dalyvių sutarė, kad minėtas projektas, kuriuo norėta atkurti barokinę XVII ar XVIII amžių Sapiegų parko išvaizdą, nėra tinkamas, nes nėra pakankamai aptartas su visuomene ir specialistais, taip pat nėra pakankamai pagrįstas tyrimais.

„Projektas neapima viso Sapiegų komplekso, nėra deramai įvertintas dabartinis urbanistinis kontekstas, nėra iki galo įvertintas poveikis gamtai, ypač – parke perintiems paukščiams, nėra pasirengta užtikrinti projekto sprendinių ilgalaikį tvarumą“, – trūkumus vardija architektų rūmai.

Pasak diskusijos dalyvių, parko elementai neturėtų būti atkuriami hipotetiškai, remiantis tik istoriniais analogais ir kvietė pagrįstai restauruotas ar atkurtas parko dalis derinti su šiuolaikinėmis meninėmis, landšafto architektūros priemonėmis.

Sutvarkyti Sapiegų parką anksčiau planuota iki 2020-ųjų vidurio. Jis įkurtas XVII amžiaus pabaigoje, barokinius parko rūmus pagal Giovannio Battistos Fredianio (Džiovanio Batistos Frediano) projektą statė Lietuvos didysis etmonas Kazimieras Jonas Sapiega.