Upių tėvas Nemunas virto bala

Didžiausia, ilgiausia, vandeningiausia - šiais epitetais garbinama Nemuno upė senka. Joje plaikstosi vandens augalai, į dumbliną vandenį nesinori įbristi net karščiausią dieną.

Gelmėse prižėlė žolių

Pasivaikščiojimas pakrante nuo Nemuno salos iki Senamiesčio neteikia daug malonumo: aptrupėję krantinės betono luitai, prižėlusią kūdrą primenantis upės vanduo.

Upės gylis ties betonine pakrante kai kur vos siekia kelius. Nemuno vandens lygis nukritęs beveik metru. Tai vaikštinėjantiems miestiečiams kaskart primena ant betoninės krantinės šono baltuojanti juosta, ženklinanti ankstesnį upės lygį.

Atsirėmęs į turėklus tarsi neprižiūrimame akvariume gali stebėti seklumoje tarp žolių nardančias žuvis. Tačiau vidurdienį meškerę mėtęs žvejys patenkintas - seklumoje pats tas gaudyti nedideles žuvis - aukšles. Tai masalas sterkams, tiesa, juos vyras sakė gaudysiantis nebe Nemune. Pasak jo, Nemune yra milžiniškų karosų, panašių į karpius, bet šios žuvys jo nedomina.

Menku gyliu džiaugiasi ne visi. Bemaž trisdešimt metų Nemune keleivius laivais gabenantis Juozas atsiduso: Nemuno vaga tampa seklesnė, upė siaurėja.
"Tiek, kiek dabar Nemune priaugę žolių, anksčiau niekad nematydavau. Dabar ne tik pakrantės apaugusios žolėmis, kai kur jos pasiekė upės vidurį", - atkreipė dėmesį patyręs vairininkas.

Juozo teigimu, žolės plaukiant laivu trukdo. Kuomet atidaroma hidroelektrinės užtvanka, vanduo pakyla ir nuo dugno atplėšiamos žolės plaukia upe. Kai kuriems laivams jos netrukdo, o, pavyzdžiui, ant "Raketos" sparnų jos užsikabina, reikia sustoti ir nukrapštyti.
Juozas pastebėjo, kad vandens lygis Nemune dažniausiai nukrinta šeštadieniais ir sekmadieniais. Jo žiniomis, tai - Kauno hidroelektrinės įtaka.

"Pastarosiomis dienomis lijo Baltarusijoje, tad vandens Nemune kol kas yra", - pasakojo upeivis.

Ilgiau trunkant sausroms, troškulį pajunta ir Nemunas. Pernai, prisimena Juozas, kai kur buvo sunku plaukti, vagą reikėjo papildomai gilinti. Tiesa, laivyba Nemune šiuo metu nėra intensyvi, nuo Jurbarko Kuršių marių link plaukia keli krovininiai laivai.

Vagos siaurinimas nepadėtų

Kas nusausino didžiausią šalies upę: sausra ar žmonių veikla? Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto Hidraulikos laboratorijos vedėjas Vladas Riauba konstatavo - senka visos šalies upės. Kai kurie maži upeliai visai išdžiūvo, o viena didžiausių upių - Nevėžis, pasak jo, tiesiog miršta.

Įtaką upių lygiui, manoma, daro globalinis atšilimas - daugiau vandens išgaruoja. Be to, upes nusekino kritęs požeminių vandenų lygis. Pasak V.Riaubos, neigiamą poveikį daro ir žmonių veikla: kanalizacija ir melioracija.

"Prieš 50-100 metų nukritęs lašas vandens arba išgaruodavo, arba susigerdavo į žemę. Dabar lašus gaudo tai vienas, tai kitas griovys", - atsiduso specialistas.

Jis sakė, kad vagos siaurinimas upių neišgelbėtų - vandens lygis išliktų toks pat, tik srovės greitis padidėtų. Pagilinti upes galima statant užtvankas, tačiau tuomet sudėtinga būtų plaukti ir laivams, ir žuvims.

Kadaise laivyba Nemunu labiau klestėjo, juo buvo gabenami ne tik žmonės, bet ir kroviniai, sieliai. "Kauno politechnikos institutą baigiau 1953 m. Būdavo, nueini į prieplauką, gylis siekia 1,7-1,8 m. Žemsiurbės dirbdavo viso Nemuno trasoje, nors tada pinigų ir nelabai buvo", - prisiminė V.Riauba.

Hidraulikos specialistas teigia, kad svajonė atgaivinti nusekusiame Nemune keleivinę laivybą nėra neįmanoma - tereikia plaukioti jame plokščiadugniais laivais.

Žemsiurbės burzgia ne centre

Vidaus vandens kelių direkcijos generaliniam direktoriui Gintautui Labanauskui pasiūlius pakalbėti apie nusekusį Nemuną, šis nusijuokė: "Kas sakė, kad Nemunas nusekęs?!"

Jo teigimu, vertinant upes kaip valstybinės reikšmės kelius, Nemunas nėra nusekęs. G.Labanauskas nekomentavo padėties Nemuno atkarpoje nuo Kauno hidroelektrinės iki krovinių prieplaukos, esančios ties Nemuno sala, nes čia upės atkarpos niekas netvarko.

"Vidaus vandens kelias nuo krovinių prieplaukos ir Kuršių marių, drįsčiau pasakyti, yra idealus", - įsitikinęs G.Labanauskas. Pasak jo, nuo Kauno iki Jurbarko išlaikomas 1,2 m gylis, o nuo Jurbarko iki Kuršių marių - 1,5 m gylis.

"Prie krantų bet kurioje vietoje gylis yra mažesnis. Giliau ten, kur yra prieplaukos, tad laivai nepatiria didelių sunkumų", - paaiškino Vidaus vandens kelių direkcijos vadovas.
Jis pripažino, kad pasaulinis klimato atšilimas upėms įtaką daro. Todėl, kad Nemunas neužaktų, dugnas valomas, statomi hidrotechniniai įrenginiai. Žemsiurbės, pasak G.Labanausko, dirba visame Nemune nuo krovinių prieplaukos. Tiesa, šia upe plaukti jau gali ne bet koks laivas.

"Perkant laivą reikia numatyti, kur juo bus plaukiojama. Įsigiję jūrinį katerį Nemunu nepaplauksite", - aiškino G.Labanauskas.

Dar gilinti - neverta

Vidaus vandens kelių direkcijos vadovo svarstymu, būtų galima visą Nemuną pagilinti iki 1,5 m. Tačiau norint bent 30 cm pagilinti atkarpą nuo Kauno iki Jurbarko, G.Labanausko duomenimis, reiktų daugiau kaip 100 mln. litų investicijų.

Jomis rūpintis apsimokėtų nebent tuo atveju, jei didėtų krovinių srautai, tačiau dėl keleivių ir pramoginės laivybos tai esą daryti nėra jokio poreikio, nes šiuolaikiniai laivai yra plokščiadugniai.

G.Labanauskas tiki, kad greitai Nemune netrūks laivų. Rudenį Vilijampolėje žadama oficialiai atidaryti naują keleivinę prieplauką. Čia, finansuojant ES fondams, baigiama įrengti 104 metrų ilgio prieplauka su tinkama danga, teritorijos apšvietimu, 33 vietų automobilių stovėjimo aikštele bei keturiomis vietomis neįgaliųjų automobiliams. Laivams nuleisti ir iškelti įrengtas slipas, pastatytos kolonėlės užterštiems vandenims iš laivų išsiurbti bei aprūpinti geriamuoju vandeniu bei elektra.

Vidaus vandens kelių direkcijos vadovo teigimu, prieplauka galės naudotis visi vidaus vandens kelių naudotojai, kurių kasmet daugėja. Šių metų pradžioje Lietuvoje buvo užsiregistravę 51,5 tūkst. laivų savininkų, o dabar jų yra trimis tūkstančiais daugiau.
Pasak G.Labanausko, reikėtų tvarkyti ir senąją prieplauką prie Vytauto bažnyčios, bet kol kas tam nėra lėšų.

Nemuno ilgis - 937 km, iš jų Lietuvos teritorijoje - 359 km. Upės baseinas užima 71,9 proc. Lietuvos teritorijos. Į Nemuną įteka apie 180 intakų. 1987 m. duomenimis, Nemuno vidurupio gylis - 1-3,5 m, vagos plotis - nuo 80 iki 300 m.

Pirmosios rašytinės žinios apie laivybą Nemunu aptinkamos XIII a. dokumentuose. Tuo metu upe buvo plukdomi sėliai, vytinėmis gabenami grūdai ir kiti žemės ūkio produktai. Nuo XIV a. iš upės vagos pradėti valyti akmenys.

Senovėje Nemunas turėjo svarbią gynybinę reikšmę, išilgai jo pakrančių buvo pastatyta bemaž dvi dešimtys pilių.