Vilniaus miesto priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba vakar šventė 210-ąsias įkūrimo metines. Ta proga dienraščio žurnalistai kalbino Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininką Rimantą Steponavičių.

– Kokios nuotaikos sostinės ugniagesiai pasitinka šį jubiliejų? – teiravomės R.Steponavičiaus.

– Kasmet gegužės 4 d. švenčiame savo globėjo šv. Florijono dieną, tačiau šiemet apsiribojome tik šv. Mišiomis, pagrindinius renginius nukėlėme į birželį. O dabar nuotaikos – šventinės.

– Kas pasikeitė per tuos 210 metų? Kokių naujovių tarnyboje atsirado pastaruoju metu?

– Žinoma, pasikeitė labai daug. Vilniuje darbuojasi šešios brigados, šiemet dalis ugniagesių įsikūrė naujame pastate P.Vileišio gatvėje. Be to, pastatas P.Vileišio gatvėje – vienintelis naujas ugniagesiams skirtas statinys per 16 metų. Prieš tai įkurtuves šventė iš Kalvarijų į Ateities gatvę 1996 m. išsikraustę ugniagesiai.

Po Antrojo pasaulinio karo Vilniuje dirbo šešios ugniagesių komandos. Tiek pat komandų darbuojasi ir dabar. Aišku, jos yra didesnės, daug geriau aprūpintos nei anksčiau. Tačiau, palyginti su kolegomis Vakarų valstybėse, mūsų ugniagesiams neretai tenka dirbti net 10 kartų didesnėse teritorijose. O tai, aišku, atsiliepia reagavimo laikui. Nors reikalavimus mes įvykdome. Į įvykio vietą mieste vykstame vidutiniškai 7 minutes, už miesto – 14 minučių.

Žinoma, problema yra maži pradedančių ugniagesių atlyginimai. Jie nesiekia vidutinio vilniečio atlyginimo, todėl nemažai žmonių palieka tarnybą, emigruoja į užsienį.

– Ką dažniausiai tenka gesinti ugniagesiams? Kokių didelių gaisrų yra buvę pastaraisiais metais?

– Degė Lukiškių tardymo izoliatorius, Gariūnai, Gedimino prospekte restauruojami "Pirklių namai". O šiaip kasmetis ugniagesių galvos skausmas – pavasarį deginama žolė ir šiukšlės nelegaliuose sąvartynuose. Žiemą tenka važiuoti gesinti privačių namų, malkomis kūrenamų namų, socialiai neatsakingų asmenų būstų ir daugiabučių. Pastarieji kelia ypač daug problemų, nes neretai kiemai būna tiek užstatyti lengvaisiais automobiliais, kad gaisrinė technika negali pro juos prasibrauti.

Todėl labai svarbu, kad žmonės būtų šviečiami, informuojami apie civilinę saugą, gaisrų prevenciją.

– Kaip ugniagesių darbą vertina vilniečiai? Ar būna skundų, kad nekokybiškai užgesino, vandeniu sugadino namo sienas, baldus?

– Taip, skundų būna. Dažnai skundžiasi ne tie, kurių būste kilo gaisras, bet kaimynai. Žmonės būna įsitikinę, kad gaisrininkai gesindami vandeniu užpila namo sienas, šios permirksta ir šitaip sugadinamas remontas ar vidaus įranga, tačiau taip būna ne visada. Neretai pasitaiko, kad dėl ugnies prakiūra centrinio šildymo radiatoriai ir būtent iš jų bėgantis vanduo užtvindo kaimynus. Panaši situacija yra buvusi ir per gaisrą Kalvarijų gatvėje netoli "Ozo" prekybos centro. Tuomet katino gaisrininkus, nors kaip tik jie išsėmė nemažai vandens, kuris bėgo iš radiatorių.