Šiandien minint Tuskulėnų aukų atminimo dieną, Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse vyks nužudytųjų 1944–1947 m. pagerbimo ceremonija.

Įamžinti deramai

Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse, kur dvaro teritorijoje masinėse kapavietėse buvo užkasti 1944–1947 m. sovietų saugumo vidaus kalėjime Vilniuje sušaudytų žmonių palaikai, šiandien vyks oficiali aukų pagerbimo ceremonija.

"Tuskulėnų parkas – nuostabiai gražus gamtos ir architektūros kampelis, menantis kelių šimtmečių istoriją, kurį sovietų okupantai pavertė kraupių nusikaltimų slėpimo vieta. Masinė sovietinio režimo aukų kapavietė buvo uoliai slepiama beveik penkis dešimtmečius, kol Tuskulėnų paslaptys buvo atskleistos Nepriklausomoje Lietuvoje. Dabar čia memorialinė vieta, deramai įamžinanti ir pagerbianti Tuskulėnų aukų – dvasininkų, mokytojų, gimnazistų, laisvės kovų dalyvių – atminimą, liudijanti skausmingą Lietuvos laisvės kovos istoriją ir raginanti mus visus jos nepamiršti", – pasakojo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė.

Koncertuos jaunimas

Pirmuosius veiklos metus skaičiuojantis Tuskulėnų memorialinis kompleksas atviras visiems, norintiems susipažinti su ilgamete Tuskulėnų dvaro istorija bei pažinti sovietinės okupacinės valdžios vykdytą represinę politiką. Čia visus metus veikia nuolatinės ir proginės parodos, vyksta įvairūs renginiai.

Minint Tuskulėnų aukų atminimo dieną, memorialiniame komplekse bus pagerbti tautiečiai, su kuriais susidorojo NKVD. Čia skambės jaunųjų Lietuvos atlikėjų atliekamos klasikinės muzikos koncertas, vyks vaizdo pasakojimų rinktinės "Laisvės kovoms atminti" sutiktuvės.

Įtaigūs pasakojimai vaizdu

"Simboliška, kad vaizdo pasakojimų rinktinės sutiktuvės įvyks būtent Tuskulėnų aukų atminimo dieną. Nes šiandien, kai gyvename laisvoje Lietuvoje, nieko nėra svarbiau, kaip išsaugoti pasiaukojusių dėl mūsų laisvės atminimą ir perduoti mūsų tautos istorines patirtis jaunajai kartai. Tos patirtys ir išgyvenimai, kuriuos vienaip ar kitaip patyrė beveik kiekviena Lietuvos šeima, – neįkainojamos pamokos ateities kartoms", – teigė prie projekto prisidėjusi europarlamentarė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Vaizdo pasakojimuose per pokalbius su tų įvykių liudininkais, keliones po atminimo vietas, kurios mena kovas už Lietuvos laisvę ir laisvą žodį, atgyja XX a. antros pusės laisvės kovų istorija.

"Viliuosi, kad ši pasakojimų rinktinė ir joje pateikiama medžiaga bus pagalba pirmiausia istorijos mokytojams, kurie ieško būdų, kaip apie nelengvus Lietuvos istorijos laikotarpius jaunajai kartai pasakoti gyvai ir įdomiai, visiems, kurie nori jaunimą sudominti gilesniu istorijos pažinimu", – sakė R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Vaizdo pasakojimų rinktinės sutiktuvėse susirinkusieji taip pat bus kviečiami pasidalyti mintimis apie tai, kaip skatinti jaunosios kartos norą domėtis Laisvės kovų istorija, kaip įdomiai ir įtaigiai ją pateikti per istorijos pamokas.