Daugiau nei dešimtmetį nesibaigianti istorija su "Stoties turgaus" privatizacija galėjo baigtis jau seniai. Į miesto biudžetą būtų patekę ne šiais metais planuojami gauti 6 mln. litų, bet gerokai didesnė suma.

Kaltųjų niekada nėra

Kauno savivaldybės valdininkų klaidos miestui kainuoja milijonus, bet už tai niekam nereikia atsakyti. Į gana skandalingą istoriją įsivėlė "Stoties turgaus" privatizacija. Miestas prarado daugiau nei 3 mln. litų.

Numatyta, kad šiais metais Kauno biudžetą pagaliau papildys savivaldybės kontroliuojamos bendrovės "Stoties turgus" akcijų privatizavimas. Kalbama apie 6 mln. litų. Tai gerokai mažiau, negu savivaldybė būtų gavusi prieš ketverius metus. Tačiau tada kortas sumaišė biurokratiškas vieno valdininko sprendimas.

Kauno savivaldybei parduoti jai priklausančias "Stoties turgaus" akcijas fatališkai nesiseka. Pirmieji du įmonės akcijų pardavimai skelbti 2004–2005 m., tačiau tik 2008-aisiais už 9,2 mln. litų pagaliau pavyko parduoti savivaldybei priklausančią akcijų dalį.

Deja, 9,2 mln. litų į miesto kišenę neįkrito – aukciono rezultatus dalyviai apskundė teismui, kurio sprendimu sutartis buvo panaikinta.

Tikino, kad jau pamiršo

Šioje istorijoje daug dėmesio sulaukė tuomet Viešųjų pirkimų ir privatizacijos skyriui vadovavęs Raimundas Mačikėnas.

Ir dabar šis valdininkas vadovauja jau pervardytam Viešųjų prikimų ir koncesijų skyriui. Paklaustas apie "Stoties turgaus" privatizavimo konkursą, jis teigė neatsimenantis tokių senų istorijų ir neturintis kur pasižiūrėti detaliau, nes "visi archyvai perduoti kitam skyriui".

R.Mačikėnas buvo nekalbus, prašė neminėti jo pavardės ir pabrėžė, kad su žurnalistais bendraus tik "įstatymų numatyta tvarka".

Šią seną istoriją, dėl kurios miestas neteko milijonų, prisiminė tarybos narys Vygantas Gudėnas, tuomet ėjęs administracijos direktoriaus pareigas.

"Kai reikėjo tvirtinti geriausių pasiūlymų eilę, nugalėtoju buvo pripažintas ne daugiausiai pasiūlęs, bet antrą vietą užėmęs dalyvis. Tokį sprendimą priėmė R.Mačikėnas", – pasakojo V.Gudėnas. Pasak jo, R.Mačikėnas apie savo sprendimą neinformavo nei Kauno mero, nei adminisatracijos direktoriaus.

Traukinys nuvažiavo

Dėl R.Mačikėno sprendimo prasidėjo teisiniai procesai prieš savivaldybę. "Turgaus nepardavėme. Pasirodo, R.Mačikėnui užkliuvo vienas formalumas, kurio neįvykdė tikrasis aukciono laimėtojas, – jis pateikė ne pernykščių, bet ankstesnių metų finansinę atskaitą, mat naujų duomenų dar neturėjo", – prisiminė V.Gudėnas

Pasak jo, tokio formalumo užteko, kad didžiausią kainą pasiūlęs ir pinigus jau pasiruošęs mokėti dalyvis būtų išbrauktas iš sąrašo. Ironiška tai, kad, pasibaigus visiems teisiniams procesams, antrosios vietos nugalėtojas akcijų taip pat nebepirko.

"R.Mačikėnas įrodinėjo, kad viskas atlikta teisėtai – nepristatytas dokumentas, kurio buvo reikalauta, ir taškas. Aš, būdamas administracijos direktoriumi, viską sužinojau, kai šaukštai jau buvo po pietų – tada, kai atsidūrėme teisme. Traukinys nuvažiavo", – rėžė tarybos narys.

Nesibaigianti istorija

Tuo metu Kauno mero pareigas ėjęs Andrius Kupčinskas prisiminė apie įvykusį faktą sužinojęs irgi po laiko. Meras teigė tada gerai davęs pylos R.Mačikėnui ir visai Privatizavimo komisijai dėl nepasirašytos sutarties.

"Apmaudu, kad toks akcijų paketas neparduotas artėjant krizei – paskui jo kaina labai nuvertėjo. Tokia patinė situacija tęsiasi ilgai. Dabar procesui jokios įtakos neturi nei savivaldybė, nei likę akcininkai. Rūpintis turgumi nėra savivaldybės funkcija – čia turi dominuoti privatus kapitalas", – aiškino A.Kupčinskas.

"Tikiuosi, šiais metais mus lydės sėkmė", – vylėsi meras, kalbėdamas apie "Stoties turgaus" akcijų paketo pardavimą.

R.Mačikėnui parodžius duris bendrovei, kuri "Stoties turgaus" privatizavimo aukcione užėmė pirmą vietą, nugalėtoja buvo pripažinta antrą vietą užėmusi Marijampolės bendrovė "Vilputa". Ši bendovė neskubėjo savivaldybei mokėti suderėtos sumos – 9,1 mln. litų.

Verslininkai ėmė kelti reikalavimus, kurių savivaldybė negalėjo įvykdyti.

Vėliau buvo skelbiami nauji konkursai, savivaldybei priklausančių akcijų kaina mažinta nuo 9 mln. iki 6,5 mln., o vėliau ir iki 6 mln. litų.

Formuojasi tradicija

Tai jau ne pirma istorija, kai atsakingi savivaldybės valdininkai tiesiogiai ar netiesiogiai pridaro nuostolių miesto biudžetui.

"Kauno diena" jau rašė apie tai, kaip buvęs Miesto ūkio plėtros departamento direktorius Remigijus Skilandis ir jam pavaldus Miesto įvaizdžio ir turizmo skyriaus vedėjas Saulius Kromalcas nesugebėjo panaudoti kone pusės milijono ES lėšų, už kurias planuota sutvarkyti Aleksoto funikulierių.

R.Skilandis šiuo metu užima administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas, o S. Kromalcas savivaldybėje nedirba.

"Stoties turgaus" chronologija

Miesto valdžia rūpintis senuoju turgumi prie Kauno geležinkelio stoties, pradėjo vos atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę. Jį reorganizavus, dalį turgaus akcijų įsigijo ir kai kurie tuomečiai Kauno savivaldybės ir Seimo politikai.

Vėliau buvo pradėta naujos prekyvietės statyba gretimoje Šiaulių gatvėje. "Stoties turgų" norėta iškelti iš senosios vietos – čia ketinta įrengti nedidelį skverą. Pritrūkus lėšų, turgaus statyba nutrūko, nebaigti statiniai stūkso iki šiol.

Turgaus akcininkai tuomet prašė savivaldybę suteikti garantą statybai pabaigti reikalingoms banko paskoloms, bet ši nesutiko. Kai savivaldybė nusprendė atsisakyti parduoti turgaus akcijas 2004 m., sulaukė pasipriešinimo.

Savivaldybės ginčai su prekiautojais, reikalavusiais jiems perduoti neatlygintinai turgaus akcijas, užtruko keletą metų. Savivaldybei atgavus teisę pasielgti su akcijomis taip, kaip nori, paskelbtas dar vienas pardavimo konkursas. Jos parduotos 2008-ųjų žiemą, po kurių prasidėjo jau minėta istorija.

Vėliau buvo skelbiami nauji nesėkmingi konkursai, o savivaldybei priklausančių akcijų kaina mažinta nuo 9 mln. litų 2008 m. iki 6,5 mln., o dabar ji siekia 6 mln. litų.