Trakų nacionalinio parko vadovas nežada nusileisti A. Zuokui dėl jachtklubo

Gintaras Abaravičius teigia nepasiduosiantis – jis neatmeta galimybės atnaujinti bylos nagrinėjimą, nes teismas, jo nuomone, neatsižvelgė į svarbias aplinkybes.

„Galima kreiptis į teismą išaiškinimo, galima prašyti atnaujinti bylos nagrinėjimą, nes pagrindų yra. Kiek jau kartų teismai priėmė sprendimą nugriauti Vijūnėlės „dvarą“, nepaisant to, dar kartą kreipėsi ir vis tiek buvo nagrinėjama. Mes nieko nepralaimėjome, manau, labiau pralaimėjo visuomenė, neperklausomos Lietuvos kūrėjų noras turėti Trakus tokius, kokie jie yra, be sovietinių deforamcijų“, – BNS sakė parko direktorius.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) rugpjūčio 7 dieną neskundžiama nutartimi įpareigojo parko direkciją išduoti Vilniaus mero Artūro Zuoko įmonės ir sporto draugijos „Žalgiris“ valdomai bendrovei „Trakų miesto Žalgirio jachtklubas“ reikalavimus rengti valstybinės žemės sklypo pertvarkymo projektą.

Tai reiškia, kad įmonė, nuo 1995 metų Galvės ežero pakrantėje valdanti buvusios irklavimo bazės teritoriją, galės ją atstatyti bei naudoti jachtklubo veiklai.

„Teismas cituoja tokius dalykus, kad jie siekia sutvarkyti prieplauką, dėl kurios Trakų teismas dar 2012 metais yra priėmęs sprendimą, kad ji turi būti nugriauta kaip savavalė statyba. Kaip apskritai teismas galėjo neišnagrinėti ir neatsižvelgti į jau galiojantį sprendimą, kad ta prieplauka yra griautina. Mes kreipsimės į Statybų inspekciją, kodėl iki šiol nenugriauta“, – tikino G. Abaravičius.

Jis, be kita ko, stebėjosi, kad LVAT rėmėsi vienu Konstitucinio Teismo išaiškinimu, tačiau neatsižvelgė į kitą to paties teismo dokumentą.

„Keista, šitas teismas rėmėsi Konstitucinio Teismo išaiškinimu dėl nuosavybės, bet nesirėmė Konstitucinio Teismo 2010 metų išaiškinimu dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos, kur pasakyta, kad bet kokie darbai, projektavimas, bet kas gali būti pagrįsti tik planavimo schema. Nes jeigu to nebūtų daroma, tai būtų apskritai pažeistas teisinės valstybės principas“, – BNS sakė parko direktorius.

Pasak jo, įvykdyti tokį teismo sprendimą būtų problematiška, nes, anot teismo, parko planavimo schemos sprendinius bendrovė galės įgyvendinti derindama visuomenės ir privačius interesus.

„Kokiu pagrindu mes ieškosime balanso tarp visuomenės ir privataus intereso? Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad mes vos ne asmeniniais pagrindais kažkam leisim, o kitiems neleisim. Nes tada klausimas – o gal visiems leidžiam? Visa tai turi būti reglanmentuota“, – kalbėjo G. Abaravičius. 

Jo teigimu, jam būtų įdomi ir Vyriausybės bei Kultūros ministerijos pozicija – būtent šios institucijos patvirtino Trakų parko planavimo schemos sprendinius.

Parko direkcijos vertinimu, šis teismo sprendimas kelia klausimų, kurie gali būti svarbūs sprendžiant ne tik jachtklubo statinių likimą, bet ir kaip precedentas, galintis turėti įtakos kitiems sprendimams dėl plėtros parko teritorijoje, rašoma pranešime spaudai.

Kokiu pagrindu mes ieškosime balanso tarp visuomenės ir privataus intereso? Ką tai reiškia?

LVAT, panaikinęs 2017 metų Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, nutarė, kad įstatymai garantuoja teisę pastatų savininkui naudotis žemės sklypu, reikalingu statiniams, taip užtikrinant Konstitucijos garantuojamą nuosavybės teisės neliečiamumą.

Direkcija 2017 metais atsisakė išduoti reikalavimus, nes buvusi irklavimo bazė patenka į likviduotinų poilsio įstaigų sąrašą, prieštarauja Saugomų teritorijų įstatymui. Jos teigimu, bendrovė buvusios irklavimo bazės teritoriją įsigijo 1995 metais, kai jau buvo įsigaliojusi Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schema, numačiusi panaikinti Vilniaus centrinį jachtklubą.

LVAT teisėjų kolegijos nuomone, parko planavimo schemoje esantis įrašas „likviduotinas“ negali apriboti pastatų valdymo ir naudojimo teisių.

Registrų centro duomenimis, didžiausia „Trakų miesto Žalgirio jachtklubo“ akcininkė 2016 metais buvo bendrovė „BNA grupė“ (61,25 proc. akcijų). Dar 33,69 proc. akcijų priklausė Lietuvos sporto draugijai „Žalgiris“, 5,05 proc. – A. Zuokui.

„BNA grupę“ valdo A. Zuokas (71 proc.), jos vadovas Gytis Trinkūnas (24 proc.) ir „Žalgiris“ (4,9 proc.), rodo RC duomenys.