Seimui siūloma naikinti kyšio paėmimu įtariamo Vilniaus apygardos teismo teisėjo Ryšardo Skirtuno teisinę neliečiamybę. Bet šio teisėjo korupcinė byla plečiasi – į Seimą gali būti kreiptasi ir dėl jo viršininko teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus vadovo Viktoro Dovidaičio.

Prašymą siūlo tenkinti

Vakar posėdžiavusi Seimo laikinoji komisija, vadovaujama konservatoriaus Vaidoto Bacevičiaus, dar kartą išklausė Generalinės prokuratūros ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnų informaciją apie įtarimus dėl R.Skirtuno padarytos nusikalstamos veikos.

Balsuodami komisijos nariai nusprendė siūlyti Seimui tenkinti prieš dvi savaites pateiktą generalinio prokuroro Dariaus Valio prašymą panaikinti teisėjo R.Skirtuno neliečiamybę.

Pats R.Skirtunas į komisijos posėdį buvo atvykęs antradienį. Teisėjas neprieštaravo, kad neliečiamybė būtų panaikinta, tik prašė, kad nebūtų suimtas.

"Bet komisija nusprendė generalinio prokuroro kreipimąsi tenkinti visa apimtimi", – pranešė V.Bacevičius. Toks sprendimas priimtas bendru komisijos narių sutarimu, nė vienam neprieštaravus.

R.Skirtunas antradienį taip pat pranešė, kad yra numatęs atsisakyti teisėjo mantijos: "Teisėjo darbą aš jau atidirbau. Nenorėčiau arba negalėčiau toliau dirbti teisėjo darbo, kad ir kaip baigtųsi bylos nagrinėjimas."

Balsuoti gali nereikėti

Šis Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas įtariamas paėmęs 30 tūkst. litų kyšį už teigiamą sprendimą vienoje baudžiamojoje byloje.

Informacija apie teisėjo R.Skirtuno galbūt padarytas nusikalstamas veikas buvo pateikta Prezidentei Daliai Grybauskaitei, taip pat Teisėjų tarybai, Teisėjų etikos ir drausmės komisijai.

Jau šiandien Teisėjų taryba turėtų svarstyti Prezidentės pateiktą kreipimąsi dėl R.Skirtuno atleidimo iš pareigų. D.Grybauskaitė pareiškė, jog pakanka informacijos, kad jis pažeidė teisėjų etiką.

Jeigu Teisėjų taryba nuspręstų tenkinti Prezidentės prašymą, o valstybės vadovė iškart pasirašytų dekretą dėl R.Skirtuno atleidimo iš teisėjų, tuomet Seimui gali ir neprireikti balsuoti dėl neliečiamybės panaikinimo. Balsuoti šiuo klausimu parlamente numatyta kitą ketvirtadienį.

"Jeigu iki to laiko atsiras Prezidentės dekretas ir jis nebus apskųstas teismui, o šis nebus priėmęs sprendimo dėl laikinųjų priemonių taikymo, tai yra dėl dekreto galiojimo sustabdymo, kol bus išnagrinėta byla, tuomet R.Skirtunas jau bus netekęs teisėjo privilegijų, nebebus jam taikoma neliečiamybė, todėl jis galės būti patrauktas atsakomybėn. Seimo balsavimo tuomet gali nebeprireikti", – aiškino V.Bacevičius.

Kris ir skyriaus viršininkas?

Bet į Seimą gali būti kreiptasi dėl aukštesniojo rango teisėjo neliečiamybės panaikinimo.

Aiškėja, kad baudžiamojoje byloje R.Skirtuną kolegijos pirmininku paskyręs Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas V.Dovidaitis galėjo nesilaikyti nustatytos tvarkos.

Tokią išvadą priėjo Teisėjų tarybos pirmininko Gintaro Kryževičiaus sudaryta speciali komisija, patikrinusi V.Dovidaičio darbą.

Su komisijos išvadomis jau šiandien gali būti supažindinti Teisėjų tarybos nariai. Į posėdį kviečiami ne tik R.Skirtunas ir V.Dovidaitis, bet ir Vilniaus apygardos teismo pirmininkas Artūras Šumskas.

Teisėsaugos pareigūnai ir politikai neoficialiai užsimena, kad ikiteisminį tyrimą kontroliuojančių prokurorų gali būti prašoma kreiptis į generalinį prokurorą D.Valį ir siūlyti Seime inicijuoti V.Dovidaičio teisinės neliečiamybės panaikinimo klausimo svarstymą. Pirminiai duomenys rodo, kad paskirdamas bylą R.Skirtunui skyriaus pirmininkas esą galėjo suklastoti dokumentą ir piktnaudžiauti tarnybine padėtimi.

Apsispręs per savaitę

Jeigu generalinis prokuroras nustatytų, jog yra pakankamai medžiagos įtarti, kad V.Dovidaitis savo veiksmais galėjo padaryti nusikalstamą veiką, tuomet jis kreipsis į Seimą dėl šio teisėjo neliečiamybės panaikinimo. Spėjama, kad generalinis prokuroras D.Valys dėl to apsispręs iki kitos savaitės pabaigos.

Prokuratūra šios informacijos kol kas oficialiai nekomentuoja.

V.Dovidaitis jau yra apklaustas STT Vilniaus valdybos pareigūnų. Teisėjas pripažino galbūt ir padaręs formalų pažeidimą, bet nenori pripažinti, kad jis yra esminis, dėl kurio reikia pareikšti įtarimus padarius baudžiamąjį nusikaltimą.

Informaciją apie teisėją STT agentai gavo iš Policijos departamento.