Šiemet kauniečiai maistui išleidžia 20 proc. mažiau nei prieš prasidedant ekonominei krizei.

Persikelti į 2003-iuosius

Finansiniu sunkmečiu ne vienas miestietis pasvarsto, kaip galėtų sutaupyti. SEB banko finansų ekspertė Julita Varanauskienė perspėja, kad ne visi taupymo būdai yra racionalūs. Anot J.Varanauskienės, sunkiausia yra išgyventi šoką, kai esame priversti mažinti vartojimą.

Pasak ekspertės, dabar nedarbo lygis ir kainų pokyčiai – panašūs kaip 2003-iaisiais. Tačiau vartojimas per šiuos penkerius metus išaugo 60 proc., o kainos vidutiniškai kilo 30 proc. Labiausiai išaugo išlaidos pramogoms, avalynei ir drabužiams – jiems išleidžiama keturis kartus daugiau. Tačiau, kaip pastebėjo SEB banko ekspertė, "daugiau valgyti išaugus pajamoms žmonės nepradėjo".

Statistinis lietuvis, nusprendęs taupyti, turėtų pirmiausia atkreipti dėmesį į prabangos ir mažiau būtinas prekes bei paslaugas, prie kurių, augant pragyvenimo lygiui, buvo įpratęs.

"Mažinantiesiems išlaidas geriausia prisiminti, kiek išleisdavo, kur apsipirkdavo ar atostogaudavo 2003-iaisiais. Jeigu anksčiau lygiuodavomės į geriau gyvenančius kaimynus, dabar pats laikas būtų pradėti lygiuotis į tuos, kurie sugeba išsiversti taupiau", – patarimus žėrė J.Varanauskienė.

Kauniečiai galėtų sutaupyti

Kaune padėtis mažai kuo skiriasi nuo kitų Lietuvos miestų: labiausiai didėjo išlaidos drabužiams, transportui. Tuo tarpu maistui išleidžiama maždaug 20 proc. mažiau.

SEB banko skaičiavimais, jei statistinis kaunietis nuspręstų grįžti prie savo 2003-iųjų vartojimo įpročių, jis per mėnesį sutaupytų 184 litus vienam žmogui.

Šiuo skaičiumi Kauną lenkia tik Vilnius. Vidutiniškai lietuviai galėtų sutaupyti 143,32 lito vienam asmeniui. Vis dėlto kauniečiai, palyginti su kitų dviejų didžiausių miestų – Vilniaus ir Klaipėdos – gyventojais, taupė daugiausia.

Koją kiša mitai

Kaip teigia J.Varanauskienė, racionaliai taupyti žmonėms nepavyksta dėl finansinių mitų. Žmonės pagaili jau sumokėtų pinigų ir nesiryžta nutraukti ilgalaikių mokėjimų sutarčių, nepaisydami to, kad perkamas daiktas ar paslauga jiems nebereikalinga. Taupoma atsisakant kai kurių sveikatos paslaugų, brangių pirkinių, tačiau neribojama smulkių išlaidų. Dėl to, anot SEB banko ekspertės, išlaidos gali net padidėti, užuot sumažėjusios.

J.Varanauskienė pasiūlė kritiškai žvelgti ir į žmonių pamėgtus indėlius eurais. Jos nuomone, reikėtų gerai išanalizuoti padėtį prieš skubant konvertuoti pinigus į eurus: "Jeigu neturite paskolos eurais ir neplanuojate artimiausiu metu vykti į užsienį, nereikėtų skubėti keisti valiutos", – patarė banko ekspertė.

Nors taupymas prisideda prie ekonomikos lėtėjimo ir bendrojo vidaus produkto bei vartojimo mažėjimo, atėjus sunkmečiui lengviausia vis dėlto būna tiems, kurie taupė.

SEB banko finansų ekspertė nepataria didvyriškai aukotis dėl šalies ekonomikos ir leisti turimus pinigus. "Be abejo, sunkmetis – palankus laikas įsigyti brangių ir net prabangių daiktų, tačiau tai reikėtų daryti tik užtikrinus savo ir šeimos gerovę", – teigė J.Varanauskienė.

Nors Lietuvoje šiuo metu kaip tik mažėja bendrasis vidaus produktas, gelbėti ekonomiką išlaidaujant derėtų tik užtikrinus sau pragyvenimą iš sukauptų pinigų dešimčiai mėnesių.