Šiemet Kaunas nerengė Joninių šventės, kaip buvo įprasta, miesto centre: minia linksminosi tiesiog daugiabučių apsuptyje. Trokštantieji švęsti pagal senąsias tradicijas važiavo į Romainius.
Aparatūra sulijo
Pagrindinė Joninių šventė šiemet surengta Čečėnijos aikštėje, į kurią Kalniečių bei Eigulių mikrorajonų gyventojai galėjo ateiti pėsčiomis. Šventės vedėjas ir organizatorius Vilius Kaminskas prisipažino, kad nedaug trūko, jog koncerto visai nebūtų. Mat likus valandai iki skelbtos renginio pradžios, užklupo staigi liūtis su ledais, daug aparatūros sulijo.
„Tuo metu viskas buvo parengta koncertui, sustatyta tiek garso, tiek apšvietimo įranga. Po liūties už techniką atsakingi žmonės man paskambino ir pasakė - koncerto nebus", - pasakojo V.Kaminskas.
Gelbėdamas padėtį V.Kaminskas atsivežė iš namų savo asmeninę muzikinę įrangą, tačiau jos beveik neprireikė. Renginys viena valanda vėlavo, per tą laiką saulė išdžiovino sulijusią aparatūrą ir ji vėl sėkmingai buvo įdarbinta.
Virš scenos užtrauktą stogą teko prapjauti, kad nubėgtų susikaupęs vanduo. Tačiau susirinkusieji į šventę nesklandumų nepajuto, aikštėje koncertas vyko iki pat pusiaunakčio.
Tarp sveikintojų nebuvo miesto vadovų, bet politikų netrūko: gėles ir suvenyrus Janinoms bei Jonams dalijo Seimo narys Arimantas Dumčius, sveikinimo žodį nuo scenos tarė ir kultūros ministras Jonas Jučas.
Prieš pusiaunaktį žmonės apspito Kalniečių parke esantį tvenkinį. Tiesa, į vandenį buvo paleisti vos keli tradiciniai pinti žali vainikai su žvakėmis. Kai kas prasimanė šiuolaikinių šviečiančių rankdarbių - plukdė ant neskęstančios plokštės degančių žvakių „pyragą".
Duoklė seniems papročiams
Joninės Čečėnijos aikštėje priminė tradicinį nemokamą miesto koncertą, trumpiausios metų nakties šventės atributų - žolių ar ąžuolo vainikų - buvo matyti vos vienas kitas.
Šiemet pirmą kartą Joninės viešai nešvęstos Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėsė, kur kauniečiai ir iš kitur atvykę svečiai galėdavo susipažinti su šios šventės tradicijomis. Tačiau senovės papročių gerbėjus pamalonino pirmą kartą Romainių bendruomenės surengta Joninių šventė pušyno aikštelėje.
Romainių gyventoja Nijolė Lukošienė tikino, kad kelis šimtus kaimynų subūrusi Joninių šventė priminė sovietmečiu čia rengtas gegužines.
Iš Raudondvario atvykęs etnografinis kolektyvas „Piliarožė" mokė ne tik liaudies šokių bei dainų, bet ir senovės lietuvių tradicijų. Šventės dalyviai buvo raginami praeiti pro šventus vartus ir nusiprausti, laužas bei stebulė uždegti tik nusileidus saulei. Merginos galėjo sužinoti savo sutuoktuvių datą mėtydamos vainikus ant kupolės, o turėjusieji slaptų norų galėjo įmesti į aukurą pagaliuką.
„Piliarožės" vadovas, vienas šventės vedėjų etnologas Algirdas Svidinskas priminė, kad Rasos ir Joninės - tai skirtingos šventės. Tačiau dabar dažniausiai švenčiamos tik Joninės su Rasų šventės simboliniais elementais.
Dviejų švenčių mišinys
„Joninės - tai vardadienis. Anksčiau jaunimas pindavo vainikus ir paslapčia kaldavo prie durų Jonams. Kitą dieną Jonas turėdavo atspėti, kas prikalė vainiką", - pasakojo A.Svidinskas. Pašnekovui svarbiausia, kad šventė turėtų sakralinį, šventumo aspektą.
Šventės organizacinės išlaidos, kaip suskaičiavo Romainių bendruomenės atstovai, nesiekė 5 tūkst. litų. Renginiui buvo panaudoti bendruomenės pinigai, tačiau juos tikimasi susigrąžinti iš miesto savivaldybės, kuri žadėjo finansuoti Joninių šventės projektą.
Naujausi komentarai