Sostinėje menininkės „samanomis“ dekoravo P. Cvirkos paminklą, savivaldybė tam priešinasi

Menininkės Eglė Grėbliauskaitė ir Agnė Gintalaitė, užbaigusios dekoruoti paminklą, penktadienį informavo susidūrusios su „beprecedenčiu cenzūros aktu“, nes joms neleista nuo dekoruoto paminklo nuimti pastolių bei darbą dengusio audeklo.

„Šiuo metu vyksta beprecedentis cenzūros aktas, kuomet savivaldybės politikai, pasitelkdami viešosios tvarkos pareigūnus, praktiškai naudoja jėgą prieš meninį kūrinį. Neleidžiama nuimti pastolių, kad žmonės pamatytų apsamanojusį paminklą“, – išplatintame pranešime skelbia menininkės.

Jų nuomone, stabdyti renginį savivaldybei „nėra pakankamo teisinio pagrindo“. Savo renginį moterys planavo vykdyti iki gruodžio 13 dienos.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

Savo ruožtu Vilniaus savivaldybė  BNS informavo, kad menininkės dėl leidimo performansui kreipėsi dukart: pirmąjį – į savivaldybės tarybos Istorinės atminties komisiją, antrąjį – tiesiai į administraciją, abu kartus leidimas nebuvo išduotas.

Savivaldybės atstovai teigia norėję susitarti taikiai, tačiau to padaryti esą nepavyko.

E. Grėbliauskaitė yra Vilniaus dailės akademijos doktorantė, ji kuria įvairias provokuojančias menines instaliacijas viešosiose erdvėse, pavyzdžiui, 2016-aisiais taip pat be leidimo prie Seimo buvo pastačiusi „Triumfo arka“ iš šiukšlių, buvo sukūrusi kūrinį, skirtą prieštaringai Salomėjos Neries figūrai ir kiti. Jos kolegė A. Gintalaitė – Vytauto Didžiojo Universiteto lyginamųjų kultūros studijų magistrantūros studentė, vienas žymesnių jos darbų – sovietinių garažų durų foto projektas.

Nuo nepriklausomybės atgavimo diskusijų keliantį P. Cvirkos paminklą paveldosaugininkai šią vasarą išbraukė iš kultūros vertybių registro, savivaldybė rengiasi paminklą nukelti ir perduoti jį Lietuvos nacionaliniam muziejui. Skveras, kuriame yra paminklas, rugsėjo pabaigoje pripažintas saugoma vertybe.

Nesutarimai kilo dėl P. Cvirkos vaidmens – paminklo nuėmimo šalininkai akcentuoja jo kolaboravimą su sovietų valdžia ir prisidėjimą prie kitų to meto rašytojų represijų. Besipriešinantieji nukėlimui tikina, kad beatodairiškai naikinti sovietinį paveldą niekuo nesiskirtų nuo sovietinės cenzūros, o P. Cvirkos literatūrinis talentas turi būti įvertintas ir atskirtas nuo politinės veiklos.