Vilniuje tėra tik vienas bankomatas akliesiems

„Neregiai, ypač jauni, šiais laikais vis mobilesni. Judėti po miestą jiems padeda ne tik įprastos baltosios lazdelės, bet ir moderniausios informacinės technologijos. Augant neregių savarankiškumui, bankomatai turi tapti įprasta jų kasdienybės dalimi. Juk disponavimas savo lėšomis – tai esminė savarankiškumo sąlyga!“ – teigia Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos pirmininko pavaduotoja Ramunė Balčikonienė, neseniai kartu su keliais neregiais išbandžiusi silpnaregiams ir akliesiems pritaikytą bankomatą.

Prie tokio bankomato prisijungęs ausines silpnaregis ar neregys išgirs Reginos balsą, kurį jau pažįsta iš lietuviškos balso sintezės sukurtos „Windows“ platformai. Bankomatas balsu lydės savo klientą kiekviename žingsnyje, palaipsniui įvardindamas, ką ir kaip reikia atlikti, norint įvykdyti tam tikrą operaciją. Operacijoms atlikti ir patvirtinti ar atšaukti bankomate naudojama skaitmeninė klaviatūra ir mygtukai („Cancel“, „Clear“, „Enter“) su taktiliniais ženklais. Užrašai ant bankomato taip pat uždedami nacionaline šalies kalba ir Brailio raštu.

Minėtą sprendimą, išplečiantį bankomato galimybes, pritaikant jį prastai matantiems, sukūrė bankinių technologijų bendrovė „BS/2“, priklausanti įmonių grupei „Penki kontinentai“. „Toks „kalbantis“ bankomatas suteiks neregiams ir silpnaregiams daugiau laisvės ir savarankiškumo. Jiems nebereikės kito žmogaus pagalbos. Žmogus su regos sutrikimais galės privačiai atlikti būtiniausias operacijas: sužinoti savo sąskaitos balansą, išsiimti grynųjų pinigų, pasikeisti PIN kodą“, – sako „BS/2“ Verslo vystymo departamento vadovas Danielis Fuksonas.

D. Fuksonas pabrėžė, kad „BS/2“ jau turi naudingos patirties, įgytos diegiant silpnaregiams pritaikytą bankinę įrangą Gruzijoje, bendradarbiaujant su šios šalies bankais. Tačiau kiekvienoje šalyje taikomi skirtingi programinės įrangos sprendimai. R. Balčikonienė taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad bankomatuose programiniai sprendimai neretai būna skirtingi, todėl silpnaregiams tenka išmokti prisitaikyti prie skirtingos pinigų išgryninimo eigos. Būtų patogiausia, kad skirtingų bankų naudojamuose bankomatuose veiktų vienoda operacijų eigos sistema, pavyzdžiui, kad mygtukai būtų išdėstyti tose pačiose vietose ir atliktų tas pačias funkcijas.

Pasaulyje yra apie 285 milijonai vartotojų, kurie yra silpnaregiai arba aklieji. Kiekvieną dieną jie susiduria su sunkumais, norėdami atlikti tokį iš pirmo žvilgsnio paprastą ir kasdienišką veiksmą – išsiimti pinigų iš bankomato. Norint pasinaudoti įprastu bankomatu jiems prireikia kito žmogaus pagalbos. Tai ne tik pasitikėjimo, bet ir tiesiog patogumo klausimas.

„Tikimės, kad Lietuvos bankai taip pat pradės diegti šias technologijas ir konsultuosis su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga ne tik dėl bankomato veikimo principų, bet ir dėl vietos, kur bankomatas bus statomas – juk tikrai ne visi miesto „taškai“ yra patogūs neregiams“,– sako R. Balčikonienė. Anot jos, specializuoto bankomato ypač trūksta geležinkelio ir autobusų stotyse bei pėsčiųjų mėgstamose Vilniaus gatvėse, o ateityje tokie bankomatai turėtų stovėti ne tik visuose sostinės mikrorajonuose, bet ir visoje Lietuvoje.

Pristatant bankomatą ir jo pritaikymą silpnaregiams iškilo ir saugumo klausimas. „BS/2“ atstovų teigimu, tokiais bankomatais naudotis tikrai saugu, į juos gali būti papildomai įdiegta „BS/2“ sukurta saugumą užtikrinanti vaizdo stebėjimo sistema „ATMeye.iQ“, kuri fiksuoja kliento atliekamas operacijas ir aplink bankomatą vykstančius įvykius. Papildomai galima įgyvendinti ekrano prigesinimo ar visiško išjungimo funkciją, kad pašaliniai asmenys negalėtų stebėti kokią sumą išsiima silpnaregis asmuo, kuriam šiuo atveju visiškai pakanka balso vedlio.

Toks bankomatų pritaikymas praverstų ne tik regos negalią turintiems, bet ir vyresnio amžiaus žmonėms, kurių rega nusilpusi ir dėl to naudotis įprastu bankomatu yra sudėtinga. Jų skaičius pasaulyje dar didesnis, taigi specializuoti bankomatai reikšmingi didelei daliai visuomenės.