Šimtmečių istoriją menantys statiniai – prieglobstis ieškantiems ramybės

Driekėsi eilės patekti

1693 m. bažnyčios fundatorius Vilniaus vaivada Kazimieras Jonas Sapiega tuometėje Sapiegų rezidencijos teritorijoje nutarė pastatyti bažnyčią ir vienuolyną.

Iš Lenkijos čia atsikraustė du vienuoliai trinitoriai. Ši vienuolija įsikūrė Kryžiaus karų laikais ir užsiėmė misijų veikla, rūpinosi krikščionių išpirkimu iš kitatikių nelaisvės.

Barokinę bažnyčią suprojektavo ir papuošė lipdiniais italas Pietro Perti. Jam pasitraukus bažnyčios dekoravimo darbus vykdė keli skirtingų gabumų menininkai. 1716 m. baigus pirminius bažnyčios dekoravimo darbus, bažnyčia Švč.Atpirkėjo Jėzaus Nazariečio titulu pirmą kartą konsekruota 1716 m. Kitą dieną į bažnyčią įnešta Jėzaus Nazariečio skulptūra, užsakyta pirmojo vienuolyno viršininko ispano kun. Juozapo ir K.J.Sapiegos lėšomis pagaminta Romoje pagal Madride saugotą stebuklingą Ecce Homo skulptūrą.

Metraštininkai rašo, kad per didžiąsias šventes – Velykas, Kalėdas, Sekmines – eilės norinčiųjų patekti į bažnyčią nusidriekdavo net iki Neries. Tikinčiuosius čia labiausiai traukė būtent stebuklais garsi Jėzaus Nazariečio skulptūra. Dabar skulptūra yra Šv.apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje.

Garsai: vargonus 1982 m. olandų bendrovė „Van Vulpen“ pastatė Arnhemo (Nyderlandai) evangelikų liuteronų bažnyčioje. 2018 m. vargonus įsigijo Šv.Jono kongregacijos Vilniaus vienuolynas ir 2020 m. pabaigoje vargonai buvo sumontuoti Išganytojo bažnyčioje.

Niokota ir niekinta

Vienuolyno namai pradėti statyti 1694 m., baigti XVIII a. pradžioje. Kol buvo statoma bažnyčia, 1694 m. vienuolyno koridoriuje buvo įrengta koplyčia. Keturi dviaukščiai korpusai supa keturkampį uždarą kiemą.

Bažnyčios dekoravimo darbai trinitorių pastangomis baigti tik XVIII a. antroje pusėje. 1756 m. Vilniaus vyskupas Tomas Zenkavičius šventovę dar kartą konsekravo Švč.Trejybės, Švč. Atpirkėjo Jėzaus Nazariečio ir Švč.Mergelės Marijos gimimo titulu. XVIII a. pabaigoje tris paveikslus bažnyčios altoriams nutapė Pranciškus Smuglevičius.

Po 1863–1864 m. vykusių sukilimų vienuoliai trinitoriai buvo išvaryti, vienuolynas uždarytas, o bažnyčia paversta Šv.Mykolo arkangelo cerkve. Šiuo laikotarpiu bažnyčia nuniokota – nugriauti antrojo aukšto skliautai, paaukštintos lubos, nugriautas centrinis altorius, sunaikinta rokokinė sakykla, taip pat ant nišų buvusios skulptūros. Vienuolyne tuo metu įsikūrė kareivinės.

Veikė kunigų seminarija

Tarpukario laikotarpiu vienuolyno pastatai ir bažnyčia buvo pritaikyti gydymo įstaigoms. Čia veikė Lenkijos okupacinės kariuomenės ligoninė, nuo 1924 m. – Universiteto klinikos. Sovietmečiu bažnyčioje buvo įkurtas karinės intendantūros sandėlis.

1993 m. vienuolyno ansamblis buvo suremontuotas ir jame įsikūrė Vilniaus Šv.Juozapo kunigų seminarija. Kai ji persikėlė į naujas patalpas, 2000 m. čia įsikūrė Šv.Jono brolių ir seserų Šv. Jono Teologo vienuolynas, buvo įsteigta joanitų priorija. Prie barokinės Išganytojo bažnyčios susibūrė ir veikli pasauliečių bendruomenė.

Joanitų bendruomenės Labdaros ir paramos gailestingumo fondo valdytojas, karitatyvinis animatorius Vygandas Čeponis pasakoja, kad joanitai yra jauna, tik 1975 m. įregistruota kongregacija. Jie yra katalikai, pavaldūs Vatikanui. Joanitų bendruomenę sudaro broliai, kontempliatyviosios seserys, apaštalinės seserys ir oblatai. Oblatas neduoda įžadų, bet gyvena evangelinių patarimų dvasia.

Šv.Jono broliai yra įsteigę 50 priorijų penkiuose žemynuose. Pasaulyje joanitų vienuolių yra apie 500, apie 275 iš jų – kunigai. Pasauliečių oblatų yra apie 3 000.

Kiemas: vienuolyno pastatai pradėti statyti 1694 m., baigti XVIII a. pradžioje. Keturi dviaukščiai korpusai supa keturkampį uždarą kiemą, kurio centre atstatant kryžių buvo rastas nesprogęs karinis sprogmuo.

Priima pagyventi studentus

Šv.Jono kongregacijos vienuolynas Vilniuje įkurtas 1993 m. arkivyskupo metropolito Audrio Juozo Bačkio prašymu.

Šiuo metu vienuolyne Vilniuje gyvena septyni joanitų vienuoliai, penki iš jų – kunigai. Ir nesvarbu, ar kunigas, ar vienuolis, – visus buities darbus vienuolyne dirba visi. Vienuoliai taip pat organizuoja pasirengimą sakramentams, veda rekolekcijas, skaito paskaitas, organizuoja renginius bendruomenei, priima norinčius tylos rekolekcijų. Tačiau didžiąją dalį laiko vienuoliai skiria maldai. Bažnyčioje yra koplyčia, kurioje meldžiamasi visą parą.

Buvusio beverčio garažo patalpose šalia vienuolyno ir bažnyčios įrengti rekolekcijų namai, pavadinti Marijos namais. Viskas juose įrengta bendruomenės jėgomis.

Moteriškoje vienuolyno dalyje šiuo metu gyvena šešios kontempliatyviosios seserys. Vienuolės turi dirbtuvėles, gamina rankdarbius, kuriuos parduoda. Seserys rūpinasi Svečių namais, kuriuose priima merginas ir moteris, norinčias kelias dienas pabūti tyloje su Dievu, atlikti asmenines rekolekcijas.

Vienuolyne turi galimybę metus ar dvejus gyventi ir studentai bei studentės, kurie nori ramios aplinkos ir tylos, kad galėtų gerai mokytis – vienuolyne veikia krikščioniški studentų namai. Tokia tradicija yra daugelyje vienuolynų. Tiesa, patekti čia nepaprasta, nes privalu laikytis tvarkos, vienuolyno taisyklių, patiems rūpintis savimi, tvarkytis ir padėti vienuolėms ir vienuoliams.