Sostinės daugiabučių namų bendrijos viena po kitos prašo pirma laiko baigti šildymo sezoną. Tačiau tokie veiksmai gali būti neteisėti.

Balandį – jokių sąskaitų

Vos atšilus orams dešimtys Vilniaus ir kitų miestų gyvenamųjų namų bendrijų kreipėsi į šilumos tiekėjus su prašymais nutraukti šilumos tiekimą dar iki šildymo sezono pabaigos. Sostinėje daugelis bendrijų šilumą suskubo atsijungti paskutinėmis kovo dienomis, kad sąskaitos už šildymą balandžio mėnesį pašto dėžučių jau nebepasiektų.

Naudojamas paprastas mechanizmas: bendrija prašymą atjungti šildymą gali pateikti tuomet, jeigu tam pritaria daugiau negu pusė jos narių. Nei šilumininkai, nei daugiabučių bendrijų atstovai tikslių skaičių neturi, tačiau jie patvirtina, kad pastarosiomis dienomis tokius prašymus pateikė daugybės daugiabučių gyventojai.

Galima, bet negalima

Šis šildymo sezonas tiek vilniečiams, tiek kitų miestų gyventojams buvo vienas brangiausių. Taigi nieko nuostabaus, kad žmonės masiškai puola atsisakyti šilumininkų paslaugų. Tačiau tokie veiksmai gali būti neteisėti.

Kaip "Vilniaus dienai" teigė Lietuvos daugiabučių namų savininkų bendrijų federacijos prezidentas Juozas Antanaitis, Šilumos ūkio įstatyme numatyta galimybė šildymo sezoną baigti pirma laiko gavus daugiau kaip pusės bendrijos narių pritarimą. Tačiau Civilinis kodeksas to esą neleidžia.

"Civilinio kodekso nuostatos yra aukščiau už bet kokius šilumininko ar kieno nors kito išmislus. Šiluma yra individuali prekė. Niekas negali už žmogų nuspręsti – šildysis jis ar ne. Yra individualios šilumos tiekėjo ir vartotojo sutartys. Ir šildymą pirma laiko galima atjungti tik keliais atvejais: kai pats vartotojas atsisako arba kai šilumos tiekimas kelia grėsmę žmogaus gyvybei ar statinio saugumui", – pabrėžė J.Antanaitis.

Anot jo, bendrija teisėtai šilumos tiekimo atsisakyti gali tik tokiu atveju, kai tam pritaria absoliučiai visi jos nariai.

Žalą atlygins šilumininkai

J.Antanaičio teigimu, gyventojai, be kurių sutikimo daugiabučiams nutrauktas šilumos tiekimas, turi teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Esą tokių bylų pralaimėti neįmanoma.

"Galima paduoti į teismą šilumos tiekėją už tai, kad jis nutraukė šilumos tiekimą, kai klientas to neprašė. Žmogus tuo metu turbūt šildėsi elektriniais prietaisais ir dėl to patyrė didelių nuostolių. Ir juos atlyginti turės šilumos tiekėjas. O su kuo paskui aiškinsis šilumos tiekėjas – nesvarbu", – aiškino pašnekovas.

Jis akcentavo, kad dėl skuboto šildymo sezono nutraukimo gali nukentėti daugiabučiuose gyvenantys ligoti žmonės, šeimos su mažais vaikais.

Šildymo sezono baigti neskuba

Sostinės savivaldybė dar nepriėmė sprendimo, kada nutraukti šildymo sezoną. Kaip "Vilniaus dienai" teigė savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Milėnas, tai bus padaryta kitą savaitę, iškart po Velykų.

"Galėtume šildymą nutraukti nors ir šiandien, bet ar žmonės bus patenkinti?" – retoriškai klausė V.Milėnas.

Anot jo, šildymą pirma laiko atsijungusių daugiabučių gyventojai dėl tokios skubos gali ir nukentėti. Mat jeigu orai nors truputį atšals, daugelis jų bus priversti kreiptis į šilumininkus ir prašyti atnaujinti šilumos tiekimą.

Šildymo sezonas paprastai nutraukiamas tuomet, kai vidutinė paros temperatūra tris dienas iš eilės siekia ar viršija 10 laipsnių šilumos. Tikėtina, kad Vilniuje šildymo sezonas baigsis jau kitą savaitę. Mat jau Velykų dienomis oro temperatūra sostinėje turėtų siekti apie 12 laipsnių šilumos, o ateinanti savaitė, anot meteorologų, turėtų būti gerokai šiltesnė nei ankstesniais metais.

Beje, Kaune jau nustatyta šildymo sezono pabaigos data. Laikinoji sostinė šildymo sezoną baigs kitą antradienį, balandžio 6 d.