Galiūnas Žydrūnas Savickas feisbuko paskyroje įvardijo motyvus, kodėl jis Laisvės gynėjų dieną nusprendė būti prie Seimo.

„Sausio 13 dieną, 12 val., būsiu Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo. Atėjo laikas taikiai, vieningai ir ryžtingai pasakyti „ne“ diktatūrai Lietuvoje. Ne tam žmonės paaukojo gyvybes, kad Seime sėdėtų KGBistų vaikai ir anūkai!!!  Ne tam kovojome už laisvę, kad šis režimas mus paverstų paklusniais vergais! Tik mes visi kartu galime ir privalome sustabdyti valstybės griovimą!“ – socialiniame tinkle poziciją dėstė galiūnas.

Ne tam kovojome už laisvę, kad šis režimas mus paverstų paklusniais vergais!

Apie sausio 13-ąją planuojamą susibūrimą feisbuke pranešė ir Lietuvos šeimų sąjūdis. „Kaip jau skelbėme, Lietuvos šeimų sąjūdžio žmonės sausio 12 d. aplankys Laisvės gynėjų kapus visoje Lietuvoje ir atiduos pagarbą žuvusiems už Lietuvos Laisvę ir Nepriklausomybę. Sausio 13 dieną, 12 valandą, prie Seimo įvyks  Laisvės gynėjų dienos minėjimas, kurio metu valdančiosios daugumos atstovai veidmainiškai prisiekinės savo meilę Lietuvai, kurios valstybingumą, demokratiją ir tautos tradicijas be gailesčio naikina. Šiam renginiui pasibaigus, apie 13 val., Lietuvos šeimų sąjūdis kviečia prie protesto palapinės į tikrąjį Lietuvos žmonių Laisvės gynėjų dienos minėjimą. Pagerbkime žuvusiuosius ir pasižadėkime tęsti jų kovą už tikrąją Lietuvos laisvę ir demokratiją“, – rašoma sąjūdžio paskyroje.

Žydrūnas Savickas. Feisbuko nuotr.

Seimo puslapyje informuojama apie sausio 13-ąją numatomus renginius:

8 val. – pilietinė akcija „Atmintis gyva, nes liudija“. Kiekviename lange uždegamos žvakutės;

9 val. – gėlių padėjimo ceremonija prie Kovo 11-ajai skirto paminklo „Žinia“ Nepriklausomybės aikštėje;

12 val. – Sausio 13-osios – Laisvės gynėjų dienos minėjimas ir Laisvės premijos įteikimo ceremonija Nepriklausomybės aikštėje (tiesioginė transliacija per LRT Televiziją ir LRT radiją, taip pat tiesioginė transliacija per televizijos programą „Seimas – tiesiogiai“, LRT televiziją ir radiją, Seimo svetainėje, Seimo paskyrose „Facebook“ ir „Youtube“);

13.10 val. – fotografijų parodos „Tikėjimas ir laisvė. Laisvės premijos laureatai – „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ bendradarbiai“, skirtos 2021 metų Laisvės premijos laureatams, pogrindinio leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ bendradarbiams, atidarymas (Seimo I rūmai, Lietuvos laisvės gynėjų galerija);

14 val. – žuvusiųjų už Lietuvos laisvę pagerbimo ceremonija Antakalnio kapinėse;

16.40 val. – Sausio 13-oji. Iš ciklo „Lietuvos valstybės atkūrimo kronika“. Dokumentinis filmas. Režisierius D. Vildžiūnas. 2015 m. I dalis (transliacija per LRT Plius);

17.30 val. – šv. Mišios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje (tiesioginė transliacija per LRT Plius);

18.30 val. – koncertas Laisvės gynėjų dienai paminėti Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, Giuseppe Verdi „Requiem“. Solistai: Chiara Isotton, Justina Gringytė, Kristian Benedikt, Kostas Smoriginas, dirigentas Sesto Quatrini;

18.30 val. – Sausio 13-oji. Iš ciklo „Lietuvos valstybės atkūrimo kronika“. Dokumentinis filmas. Režisierius D. Vildžiūnas. 2015 m. II dalis (transliacija per LRT Plius);

19.30 val. – „Diena po rytojaus“. Dokumentinis filmas. Režisierius Rimas Bružas. 2015 m. (transliacija per LRT televiziją).

Laisvės gynėjų diena. P. Peleckio / BNS nuotr.

Pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje atsidūrėme, kad žmonės yra segreguojami, skirstomi į gerus ir blogus, į baltus ir raudonus.

Primename, kad praėjusių metų pabaigoje prezidentui Gitanui Nausėdai buvo įteikta peticija dėl galimybių paso stabdymo su 112 tūkst. parašų. Ją inicijavo muzikologė Vita Gruodytė. Prie nešimo prisidėjo ir aktorė Rimantė Valiukaitė. Su ja kartu keliavo ir sportininkas Žydrūnas Savickas, aktoriai Gediminas Storpirštis, Ramūnas Cicėnas.

„Tai buvo svarbiausias mano kažkokio svorio nešimas, nes tai iš tikrųjų yra labai svarbus klausimas. Pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje atsidūrėme, kad žmonės yra segreguojami, skirstomi į gerus ir blogus, į baltus ir raudonus. Aš džiaugiuosi, kad man teko garbė daugiau negu 100 tūkst. Lietuvos piliečių valią įteikti Lietuvos Respublikos prezidentui“, – sakė Ž. Savickas.

Žydrūnas Savickas. P. Peleckio / BNS nuotr.

Jis pripažino, kad pats galimybių paso neturi. „Nenaudoju, nes jis yra, mano požiūriu, giliu įsitikinimu, pažeidžiantis bet kokius įstatymus, Lietuvos Respublikos konstituciją ir, kas svarbiausia, pažeidžia žmogiškumą. Manau, kad svarbiausia kovoje su pandemija stiprinti ligonines – ne uždarinėti jas, bet stiprinti. Taip pat testavimas ir visų rekomendacijų laikymasis“, – aiškino sportininkas.

„Džiugu, kad prezidentas yra su tauta, jis supranta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė neteisingai valdo pandemiją. Aš manau, kad tikrai vienas kito mintis mes supratome, išgirdome. Aš šiek tiek nustebau, kad prezidentas tikrai mano kaip dauguma Lietuvos gyventojų. Politikoje ne taip viskas paprasta, bet jis supranta, kad galimybių pasas tikrai nėra ta priemonė, kuri valdo pandemiją. Kaip tai padaryti kitu būdu, yra kiti klausimai, bet tam yra medikai ir ekspertai“, – komentavo Ž. Savickas.