Protestą prie Seimo ketvirtadienį organizuoja Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS), Lietuvos grūdų augintojų asociacija (LGAA) ir kitos žemdirbius vienijančios organizacijos.
„Ūkininkai tikrai yra sąmoninga piliečių grupė ir būtent ūkininkai labai gerai prisimena tas istorines aplinkybes, kada atėjus okupacijai buvo netekę viso turto, didžioji dalis jų, būtent stambesnių ūkininkų, atsidūrė Sibire. Už ką jie atsidūrė? Už tai turbūt, kad gerai dirbo“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius.
„Dabar mes jaučiamės labai panašioje situacijoje“, – tikino jis.
Anot ūkininkų atstovo, šiuo metu vidutines pajamas gaunančių ūkininkų pelnas daugiau apmokestinamas nuo 35 tūkst. eurų per metus, o pertvarka numato, kad pelnui nuosekliai užaugus iki 45 tūkst. eurų mokesčio tarifas augs 5 proc. punktais.
„Pasisakome už nuosaikų mokesčių didinimą – nesakome prieš, bet 5 proc. punktais padidinti mokesčiai yra 33 proc. padidinta mokestinė našta, kuri būtų didžiausia, lyginant su kitomis verslo rūšimis“, – jam pritarė ir Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Audrius Vanagas.
Ūkininkai nepatenkinti, kad GPM tarifą jų pajamoms Vyriausybė ketina didinti nuo 15 iki 32 proc.
„Tuo tarpu kiti verslai, kurie turi juridinę formą, jų pelnas tik 1 proc. punktu keičiasi, o tai reiškia, kad verslai kiti, o tame tarpe ir žemės ūkio sektoriuje dirbančios juridinę formą turinčios įmonės prisidės iš savo pelno prisidės tik 6 proc.“ – pridūrė R. Juknevičius.
Ilgus metus būtent ūkininkai turėjo daugiau privilegijų kitų piliečių atžvilgiu.
A. Vanago teigimu, ūkininkai norėtų keisti Valstybinio socialinio draudimo įstatymą, kad būtų sudaryta galimybė mokesčius taikyti nuo 50 proc. apmokestinamųjų pajamų, taip pat „Sodros“ įmokų lubas išplėsti iki 60 vidutinių darbo užmokesčių (VDU).
Tuo metu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas (BFK), socialdemokratas Algirdas Sysas sakė, kad žemdirbiai šiuo metu ir taip naudojasi didesnėmis mokestinėmis lengvatomis negu kitos visuomenės grupės.
„Ilgus metus būtent ūkininkai turėjo daugiau privilegijų kitų piliečių atžvilgiu – jeigu žiūrėtume į (…) efektyvųjį tarifą, net tie, kurie yra GPM mokėtojai, kurie deklaruoja, moka tik 12 proc., kai mes žinome, kiek mokame kiekvienas iš mūsų, nesvarbu, kokį darbą dirbtų“, – LRT radijui sakė jis.
„Jeigu žiūrėtume gyventojų grupių vertikalių pajamų struktūroje – (…) (tarp žemdirbių – ELTA) tie, kas gauna dideles ir labai dideles pajamas, vien tik išmokos žemės ūkio sudaro 30 proc. pajamų“, – teigė A. Sysas.
Opozicinei konservatorių frakcijai priklausantis Mindaugas Lingė sakė nepalaikantis pernelyg didelio pajamų apmokestinimo progresyvumo, tačiau kartu ragino nesuteikti privilegijų vien žemdirbiams.
„Negalime palaikyti ir to išskirtinio reguliavimo vienai veiklos rūšiai, kuri, jau toks įvaizdis, gyvuoja palaikoma vien įvairiausių lengvatų, išimtinių sąlygų, steroidų, ir man atrodo, kad patiems ūkininkams negerai, kad toks įvaizdis formuojamas“, – kalbėjo M. Lingė.
Politikų teigimu, šiuo metu egzistuoja dideli pajamų skirtumai tarp nevienodų dydžių ūkius turinčių žemdirbių, jiems taikomi skirtingi apmokestinimo režimai, kuriuos ateityje reikėtų labiau suvienodinti.
Vilniaus savivaldybė ketvirtadienio proteste išdavė leidimą dalyvauti 3 tūkst. žmonių, leista stovėti iki 300 traktorių.
Tiesa, kaip prie protesto nesijungianti skelbė Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga, šiuo mitingu didžiausių Lietuvos žemvaldžių atstovai siekia išvengti teisingo mokesčių mokėjimo.
Tai – ne pirma šalies ūkininkų iniciatyva prieš jiems nepalankią valdžios nukreiptą politiką. Jie surengė du protestus praėjusių metų žiemą.
ELTA primena, kad kitą savaitę Seimas planuoja paskutinį kartą balsuoti dėl daugiausia diskusijų sukėlusių GPM ir NT mokesčio pakeitimų.
Po svarstymo pritarta gyventojų pajamas nuo 2026-ųjų apmokestinti progresyviau, trimis tarifais – 20, 35 ir 32 proc.
Tačiau Seime gimė iniciatyvų taikymi pajamų mokesčio lengvatas žemdirbiams – siūlyta jų iki 12 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) per metus (kitąmet – apie 27,6 tūkst. eurų) pajamas apmokestinti 5 proc., nuo 12 iki 36 VDU (apie 83 tūkst. eurų) – 15 proc., didesnėms nei 36 VDU taikyti 20 proc., tačiau šią iniciatyvą Seimas atmetė.
Buvo registruotas ir siūlymas, kad ūkininkų pajamos būtų apmokestintos dviem tarifais – 15 ir 20 proc., priklausomai nuo to, ar per metus gavo mažesnes, ar didesnes 60 VDU pajamas (maždaug 138 tūkst. eurų per metus).
Mokesčių pakeitimai turėtų įsigalioti nuo 2026-ųjų.
(be temos)
(be temos)
(be temos)