Taikomosios dailės muziejuje vakar pristatytas ką tik restauruotas seniausias mūsų laikus pasiekęs molbertinės tapybos kūrinys Lietuvoje – Lukiškių Dievo Motinos ikona.

Šis XV–XVI a. sandūroje nutapytas paveikslas iki restauracijos laikytas sukurtu vėliau, kaip teigiama Lietuvos dailės muziejaus pranešime.

Pertapant daug kartų, ikona buvo gerokai pakeista, tad kelis šimtmečius jos atvaizdas sostinės Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje atrodė kitaip.

Po penkerių metų tyrimų ir restauracijos atidengta autentiška Lukiškių Dievo Motinos ikonos tapyba, nustatyta jos kilmė ir patikslintas ikonos sukūrimo laikas.

"Seniausiu dailės kūriniu Lietuvoje tituluojame Vilniaus katedroje esančią Jėzaus nukryžiavimo scenos freską (XIV a. pab.–XV a. pr.), o Lukiškių Dievo Motinos ikoną turime pagrindo laikyti seniausiu Lietuvoje esančiu istoriniu paveikslu", – teigiama pranešime.

Dievo Motinos ikoną iš Maskvos karų XVII a. atsivežė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės artilerijos generolas, Lazdijų seniūnas Motiejus Korvinas Gosievskis. Po šio mirties jo sūnus Vincentas Dumblių dvare buvusį atvaizdą atidavė Seinų dominikonams. Vienuoliai jau turėjo stebuklais garsėjančią Marijos statulėlę, todėl ikoną 1684 m. padovanojo Vilniaus šv. Pilypo ir Jokūbo dominikonų vienuolynui.

Lukiškių Dievo Motina kabojo prieš didįjį altorių įtaisytoje ikonos nišoje, papuošta aptaisais ir votais. Atnaujinant atvaizdą atviros nuo aptaisų vietos būdavo pertapomos pagal vakarietiškos tapybos pavyzdžius, Dievo Motinos veidas kito.

Technologiniai tyrimai leido padaryti išvadą, kad senoji autentiška tapyba yra išlikusi, tai patvirtino ir restauratorės atliktas valymo bei užtapymų nuėmimo žvalgomasis zondavimas. Restauruojant sluoksnis po sluoksnio buvo pašalinti visi užtapymai ir atidengta autentiška tapyba. Visa restauracija atlikta kartu su menotyros, fizikiniais ir cheminiais tyrimais, kurie užtikrino autentiškos tapybos išsaugojimą.

Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centre nustatyta, kad Lukiškių Dievo Motinos ikona yra XV a. pabaigoje Rusijoje labai išplitusio Smolensko Hodegetrijos ikonografinio tipo. Atidengtos ikonos kompozicija, piešinys, tapybos pobūdis ir technika leidžia ją sieti su XV a. pab.–XVI a. pr. Vidurio ir Šiaurės Rusijoje žymiausia Maskvos, arba Dionisijaus ir jo aplinkos, mokykla, vadinamuoju dionisiškuoju stiliumi.