Kauno politikai vakar nusprendė, kad apleistų pastatų savininkus bus galima tramdyti per padidintą žemės mokesčio tarifą.

Tiesa, pirmiausiai teks sudaryti specialų apleistų pastatų ir sklypų sąrašą, todėl vakar miesto taryba patvirtino nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašą.

Vyriausybė dar prieš dešimt metų patvirtino, kad žemės nuomos mokestis gali svyruoti nuo 0,1 iki 4 proc. žemės vertės. Konkrečius tarifus gali nustatyti savivaldybės.

Neabejojama, kad apleistų pastatų šeimininkams Kaune gali tekti mokėti net 4 proc, tarifą.

„Problema dėl pastatų vaiduoklių egzistuoja senokai, o per žemės nuomos mokesčio tarifus šiek tiek ją sumažintume. Tiems, kas papuls į šį sąrašą, bus nustatytas didesnis tarifas. Jei mokėtojas pateiks atitinkamus dokumentus, vėliau jis bus išbrauktas iš šio sąrašo. Dažniausiai praktikoje atsitinka taip, jei netvarkomas sklypas, ir jame stovintis pastatas dažniausiai būna apleistas“, – pastebėjo Finansų skyriaus vedėjas Algimantas Laucius,

Šiuo metu savivaldybė už nenaudojamus, apleistus arba neprižiūrimus statinius ima maksimalų leidžiamą nekilnojamojo turto mokestį, siekiantį 1 proc.

Nors Vyriausybė atmetė pasiūlymą, kad apleistų pastatų šeimininkams būtų galima taikyti 3 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifą, vakar Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pritarė, kad namų vaiduoklių savininkai atvertų pinigines. Planuojama, kad klausimas dėl 3 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifo kitą savaitę bus įtrauktas į Seimo darbotvarkę.