Prieš darbininkus – ir su šautuvu

Kauno centre ir Senamiestyje beveik kas savaitę nuo pastatų balkonų krenta plytos, atskilę tinko gabalai dūžta ant šaligatvių. Avarinės būklės statinius būtina remontuoti, tačiau tam priešinasi gyventojai.

Sutvarkė per prievartą

"Laisvės alėjos 110 namas – puikus pavyzdys, kaip savivaldybė privertė šeimininkus susitvarkyti apleistą turtą. Dabar į tą namą gražu pažiūrėti", – džiaugėsi Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Romaldas Rabačius.

Prieš šio namo remonto savivaldybė neprisidėjo, nors prieš keletą metų politikai žadėjo įsteigti viešąją įstaigą, kuri rūpintųsi Laisvės alėjos pastatų fasadais. Tuomet kalbėta, kad bus ieškoma galimybių, kaip kompensuoti dalį išlaidų.

Nuo Laisvės alėjos 110 namo daug metų krito tinkas. Tik per atsitiktinumą išvengta skaudžių nelaimių, tačiau namo gyventojai nesutardavo dėl fasado remonto.

Lietuvos įstatymai reglamentuoja, kad už dėl pastatų nepriežiūros įvykstančias nelaimes atsako namo administratorius. Kauno centre ir Senamiestyje namus administruojanti bendrovė "Žaidas" bergždžiai bandė įkalbinėti butų savininkus tvarkytis. Dalis pritardavo, tačiau likusieji tvirtindavo, kad pinigų tokiam remontui neturi ir ateityje neturės. "Žaidas" ryžtingų veiksmų ėmėsi rudenį.

"Darbus pradėjome be gyventojų sutikimo. Speciali savivaldybės komisija nustatė, kad namas yra avarinės būklės ir mums nurodė jį suremontuoti. Jei būtume nepradėję remontuoti, tektų mokėti baudas", – aiškino "Žaido" vadovas Tomas Augutavičius.

Remontui priešinosi ginklu?

Bendrovė Laisvės alėjos pastato fasadą pradėjo remontuoti už savo lėšas. Dabar namo gyventojams išrašytos pirmosios sąskaitos. Bendra remonto kaina – 328 tūkst. litų. Sumą turės pasidalyti 44 butų savininkai, kurie mokės pagal jų buto dydį. Už vieną kv. m reikės mokėti 87,3 lito.

Pasak T.Augutavičiaus, didžiosios dalies butų savininkai sakė, kad sutinka mokėti. "Keturiolika jau atėjo pas mus, kad būtų sudarytas mokėjimo grafikas. Visą sumą bus galima sumokėti per trejus metus", – aiškino namą administruojančios bendrovės vadovas.

Kaip elgsis kitų dvidešimties butų savininkai, kol kas nežinoma. Dalis jų pareiškė, kad mokėti neketina. Kai kurie jų prieš remontą kovojo ir drastiškomis priemonėmis.

Darbininkai pasakojo, kad vieno buto savininkas išėjo į balkoną demonstratyviai prie diržo prisisegęs dėklą su pistoletu ir pareiškė, kad dirbti jo balkone neleis.

Antrame namo aukšte gyvenantis Saulius Gaižutis pripažįsta, kad nešiojasi ginklą, bet tvirtina niekada neketinęs juo grasinti. Tačiau mokėti už atliktus darbus jis neketina.

"Prirašiau begalę raštų klausdamas, kiek remontas kainuos, tačiau atsakymų negaudavau. Dabar yra bendra sąmata, bet iš jos man neaišku, kiek už ką reikia mokėti", – dėstė S.Gaižutis.

Ir S.Gaižutis, ir jo kaimynas Vladas Klevinskas pritarė, kad fasadą reikėjo remontuoti, tačiau skundėsi darbininkų neprofesionalumu.

"Buvome išsidažę, susitvarkę balkoną. Viską išdraskė, po to tris dienas kuopėme, ką jie buvo pridirbę. Skiediniu aptaškyti plastikinių langų rėmai nebenusivalo. Ar šitaip galima?" – rankomis skėsčiojo V.Klevinskas.

Pusė pastatų – apgailėtini

A.Augutavičius tvirtino, kad namą remontavusiems darbininkams kasdien baksnoja pirštu į jų padarytas klaidas. Jos bus ištaisytos.

"Žaido" vadovas mano, kad iš beveik visų gyventojų pavyks gražiuoju atgauti remontui išleistus pinigus.

Specialistų išvados patvirtina, kad miesto Centre ir Senamiestyje bemaž pusė visų pastatų fasadai yra avarinės būklės. Gresia baudos už šimtų namų nepriežiūrą, o šiemet ketinama tvarkyti tik dešimt fasadų, dešimtis balkonų.

Priverstiniai remontai Senamiestyje ir Centre sulaukia daugiausiai pasipriešinimo, nes čia namai labiausiai apleisti. Juose butų nėra daug, o remontas kainuoja brangiai. Ne vieną pastatą reikia remontuoti vadovaujantis griežtomis paveldo sergėtojų instrukcijomis. Tai gali atlikti ne kiekviena statybų bendrovė. Dėl to sąmata taip pat išauga.

"Senamiestyje tvarkysime stogą, o remontas kainuos dešimtis tūkstančių litų. Viename iš keturių butų gyvena dvi pensininkės seserys. Joms tai labai brangiai kainuos ir aš jų pasipriešinimą suprantu. Bet ką mums daryti? Mus verčia atlikti remontą. Daugeliu atvejų – konfliktas užprogramuotas", – pastebėjo T.Augutavičius.

Savivaldybė niekuo nepadeda

Kauno miesto savivaldybė įpareigoja administratorių tvarkyti namą, o į administratoriaus ir gyventojų santykius nesikiša.

Prieš kelerius metus savivaldybė žadėjo įkurti viešąją įstaigą, kuri padėtų gyventojams remontuojant avarinės būklės namus, tačiau geri norai liko neįgyvendinti.

"Galvojama, kad gal galima būtų su bankais daryti kažkokias sutartis dėl paskolų, bet šiuo metu jokios pagalbos suteikti negalime. Nėra pinigų", – sakė R.Rabačius.

Šiais metais savivaldybės Daugiabučių namų savininkų bendrijų (DNSB) rėmimo fondui numatyta 400 tūkst. litų. Tačiau tai – lašas jūroje. Pernai į savivaldybę dėl paramos besikreipusios bendrijos paprašė 4 mln. litų. Iš dalies teigiamai atsakyta tik daliai tų, kurie paramos kreipėsi pirmą kartą.

Šio fondo lėšos skiriamos, kai remontas liečia energijos taupymą. Fasadų remontas į fondo lėšas nepretenduoja.