Siekiant kuo mažesnės intervencijos į autentišką katedros mūrą, ertmė bus pasiekiama iš lauko pusės. Tyrimo metu bus daromas gręžinys, imami mikrobiologiniai mėginiai, o pasiekus ertmę jos vidus bus fiksuojamas 3D skeneriu ir 3D kamera.
Mažos apimties tyrimas – sistemingų tyrimų dalis
Šis tyrimas yra vienas iš ilgalaikių ir sistemingų Vilniaus arkikatedros mokslinių tyrimų etapų, kurių tikslas – kompleksiškai pažinti vieną svarbiausių Lietuvos istorijos ir valstybingumo vietų. Iki šiol katedros tyrimai dėl įvairių priežasčių daugiausia vyko fragmentiškai, nors turime labai svarbų ankstesnių iškilių tyrėjų palikimą. Šis tyrimų etapas vykdomas Vyriausybės kanceliarijai skyrus finansavimą Lietuvos istorijos instituto pateiktai tyrimų paraiškai.
„Metas nuo pavienių paieškų ir atskirų versijų kėlimo pereiti prie to, ką galime vadinti sistemingu ilgalaikiu moksliniu tyrimu. Lietuvos istorijos institutas, turėdamas reikalingą mokslinę kompetenciją ir intelektinius išteklius, pasiryžo jo imtis ir pirmuosius žingsnius jau daro“, – sakė Lietuvos istorijos instituto direktorius dr. Aurimas Švedas.
Kaip bus tiriama ertmė
Remiantis ankstesniais Lietuvos istorijos instituto ir kitų tyrėjų atliktais tyrimais, katedros sienose ir rūsiuose lokalizuota apie 20 galimų ertmių bei anksčiau netirtų ar nedokumentuotų vietų. Šiame etape pasirinkta tirti ertmę Šv. Kazimiero koplyčios mauzoliejaus vakarinėje sienoje. Su šia vieta siejama hipotezė, viešai išsakyta dr. Vytauto Urbanavičiaus, o vėliau – Sauliaus Poderio, kad čia tarpukariu galėjo būti perlaidoti Vytauto Didžiojo palaikai. Šios ertmės skenavimo ir fiksavimo darbai yra ilgalaikės katedros tyrimų programos dalis, kurioje numatyti išsamūs visų katedroje lokalizuotų ertmių tyrimai.
Tyrėjų komanda, remdamasi istorinių šaltinių analize, 3D duomenimis ir georadaro tyrimais, parinko tokią tyrimo trajektoriją, kad intervencija į autentišką katedros mūrą būtų kuo mažesnė. Dėl to darbai atliekami iš lauko, kad nebūtų pažeistas tarpukariu mauzoliejuje įrengtas hidroizoliacijos sluoksnis. Pasiekus ertmę, pirmiausia bus paimti mikrobiologiniai mėginiai, o vėliau jos vidus fiksuojamas 3D skeneriu ir 3D kamera. Baigus angos fiksavimo darbų etapą, anga bus užsandarinta, o gauti duomenys analizuojami.
Ko tikimasi ir kas toliau?
Lietuvos istorijos institutas yra mokslinė institucija, todėl instituto tikslas nėra rasti tai, ką iš anksto tikimasi rasti. Tikslas – patikimai nustatyti, kas yra tiriamoje ertmėje. Ji gali būti tuščia, joje gali būti kitų objektų ar palaikų. Bet kuriuo atveju, tai bus nauja mokslinė informacija, svarbi tolesniems katedros tyrinėjimams. Sėkmė tyrėjams yra ne konkretus iš anksto norimas radinys, o patikimas atsakymas.
Apie pirminius tyrimo rezultatus Lietuvos istorijos institutas informuos, kai tik turės patikimos ir nuodugniai išanalizuotos informacijos. Kai kuriems mikrobiologiniams ir kitiems tyrimams gali prireikti daugiau laiko (net iki kelių mėnesių), todėl galutiniai rezultatai bus skelbiami tik juos išanalizavus. Nepriklausomai nuo šio etapo rezultato, Vilniaus arkikatedros tyrimai bus tęsiami kaip ilgalaikė mokslinė programa.
Naujausi komentarai