Vertybės: inspektorė A.Naureckaitė teigė, kad keturi bažnyčioje turėję būti paveikslai įtraukti į Kultūros vertybių registrą. nr 57

Tyčinis padegimas ar nelaimingas atstitikimas? Tai vakar svarstė prie Kauno rajone sudegusios Šv.Barboros bažnyčios susirinkę Paštuvos gyventojai. Ekspertai kol kas nuo išsamių komentarų susilaiko, tačiau pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Įtarimų sukėlė nepažįstamieji

"Baisu. Į šią bažnyčią nuo vaikystės ėjome", – nelaimė sukrėstė Paštuvos seniūnaitę Birutę Prokopienę. Jos teigimu, šiame krašte gyvenimas iki šiol tekėjo ramia vaga, net ir vagysčių nebūdavo.

Kita vietos gyventoja Ramutė Rakauskienė neabejojo, kad bažnyčia bus atstatyta, bet ji įsitikinusi, kad tokių gražių maldos namų kaimas jau nebeturės. "Bažnyčią gal ir atstatysime, bet jau ne per vieną naktį", – dūsavo paštuvietė.

Tėvas jai yra pasakojęs, kad šita bažnyčia Paštuvoje atsiradusi per naktį. "Sudegus senai bažnyčiai, šitą paėmė iš Virbaliūnų, atvežė ir pastatė", – pasakojo R.Rakauskienė.

Šios bažnyčios istorija Paštuvoje skaičiuojama nuo 1923 m.

"Tos kryžiaus kelio stotys turėjo būti vertingos. Visas 14 stacijų vagys tikriausiai išnešė. Apie jas kažkas klausinėjo prieš mėnesį", – tarpusavyje kuždėjosi gyventojai ir prasitarė, kad gaisras galėjo būti sukeltas tyčia.

Gretimo kaimo gyventojui Vaclovui V. iš galvos neišeina praėjusį sekmadienį bažnyčios gale per pamaldas šalia jo sėdėję du nepažįstami jauni vyrai. "Jie nei žegnojosi, nei rinkliavos davė ir į mišias nereagavo", – pasakojo vyras.

Paskutinė lankėsi tvarkytoja

Atsirado ir vietos gyventojų, kurie niekaip negalėjo patikėti, kad gaisras – piktavalių darbas.

Pusdienį su kitais gyventojais stebėjusi ugniagesių ir tyrėjų darbą Aldona Burneikienė spėjo, kad prie gaisro galėjo prisidėti sekmadienį Paštuvą kapojusi ledų kruša. "Ledai taip pylė, manėm, kad langus išdauš. Jie galėjo bažnyčios laidus nudaužyti ar kaip kitaip pažeisti", – svarstė moteris.

Paštuvos bažnyčios kunigas Šarūnas Petrauskas teigė, kad paskutinės pamaldos čia vyko sekmadienį. Nuo tos dienos elektra bažnyčioje nebuvo įjungta. "Žvakių mes beveik nenaudojame, uždegame tik dvi. Naudojame specialias lempeles – jos saugesnės", – aiškino kunigas.

Vis dėlto bažnyčioje lankytasi ir antradienio rytą. "Anksti ryte išploviau grindis, išvaliau didįjį kiliminį taką, o mažesniuosius buvau išnešusi į lauką. Elektros nejungiau – man jos nereikėjo", – pasakojo tvarkytoja, nenorėjusi skelbti pavardės.

Tuomet, pasak jos, į bažnyčią užėjo sargas, pasiūlė jai į pagalbą dar vieną moterį, tačiau iki to laiko maldos namai jau buvo baigti tvarkyti. "Užrakinau bažnyčią ir sargas parvežė mane namo", – atsiduso pašnekovė.

Pražuvo vertingi paveikslai

Gaisravietėje vakar sukiojosi ir Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio vyriausioji valstybinė inspektorė Asta Naureckaitė. Ji teigė, kad keturi iš bažnyčioje turėjusių būti paveikslų yra įtraukti į Kultūros vertybių registrą.

Tai "Šv. Trejybės" ir "Šv. Izidoriaus" paveikslai, nutapyti XIX a. pradžioje, taip pat iš altorėlio išimti "Šv. Onos" ir "Dviejų šventųjų" paveikslai, tapyti XVIII a. pabaigoje.

Ugniagesiams gaisravietėje kol kas nepavyko rasti šių paveikslų pėdsakų. Arba per gaisrą jie visiškai sudegė, arba jų ten ir nebuvo.

A.Naureckaitės teigimu, tiksli paveikslų vertė nežinoma. Altorėlio rėmas, kaip ir dar kelios į kultūros paveldą įtrauktos vertybės, turėjo būti saugomos koplyčioje, kuri stovi atokiau nuo bažnyčios. Šis pastatas nuo ugnies nenukentėjo.

Pasak Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio vedėjo Svaigedo Stoškaus, visos vertybės (skulptūros "Nukryžiuotasis", "Šv.Antanas", "Šv.Kazimieras"), išskyrus ornamentuotą kryžių, rastos koplyčioje ir laikinai perkeltos į Raudondvario bažnyčią.

Signalizacijos nebuvo

Dar žiemą Paštuvos bažnyčioje apsilankiusi A.Naureckaitė persėjo, kad nesilaikoma priešgaisrinės saugos reikalavimų.

"Senas pastatas. Saugojomės tiek, kiek leido sąlygos. Kai nebereikėdavo, elektra būdavo išjungiama. Elektros sistemai turėtų būti 20–30 metų, tad ji nebuvo labai sena. Ne kartą ją tikrino žmonės iš "Elektros tinklų" ir priekaištų neturėjo", – tikino Š.Petrauskas. Jis pasakojo šiemet pradėjęs aktyviau rinkti aukas ir planavo kitąmet iš naujo peržiūrėti elektros sistemą, o kartu įvesti ir signalizaciją.

Užsiminus apie rastus priešgaisrinių reikalavimų pažeidimus, kunigas teigė, kad į pastabas buvo atsižvelgta, tačiau kursų išklausyti dar nespėjęs – laukė, kol bus organizuojami bendri mokymai visiems kunigams.

Užtruko penkias valandas

Nors apie vidurnaktį į Paštuvą atvykus pirmiesiems ugniagesiams stogas jau buvo įgriuvęs ir iš bažnyčios mažai kas likę, darbo užteko visoms septynioms ugniagesių mašinomis ir specialiu automobiliu su kopėčiomis atvažiavusiems ekipažams.

Kaip pasakojo Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Gaisrų tyrimo poskyrio viršininkas Arūnas Kilšauskas ir tos pačios valdybos Operacinio vadovavimo skyriaus viršininkas Vytautas Jokšas, pastato stogas buvo skardinis, jam įgriuvus iki raudonumo įkaitusius sulituotus skardos lakštus ugniagesiai plėšė vieną nuo kito ir nešė šalin nuo pastato. Kitaip ugniagesiams buvo neįmanoma prieiti gesinti bažnyčios vidaus.

Į vidų, kur tvoskė pragariškas karštis, po kojomis mėtėsi deginančios žarijos, buvo galima patekti tik su kvėpavimo aparatais. Tokius turi tik miesto ugniagesių komandos. Rajono ugniagesiams teko darbuotis lauke: lupti lentas, kuriomis buvo apkaltas pastatas. Taip buvo ieškota galbūt teberusenančių gaisro židinių. Gaisravietėje plušo apie 30 ugniagesių.

Tik po penkių valandų į gaisravietę buvo leista įžengti klebonui. "Jį aprengėme specialia apranga, uždėjome šalmą ir paprašėme, kad parodytų, kur buvo saugomos vertybės", – pasakojo V.Jokšas. Taip buvo rastos ir išneštos liturginės taurės, kurias ugnis spėjo deformuoti.

Paklaustas, kodėl iškelta versija, kad bažnyčia galėjo būti padegta tyčia, Gaisrų tyrimo poskyrio viršininkas A.Kilšauskas turimų faktų detalizuoti nenorėjo. "Labai daug sutapimų. Reikia sudėti į krūvą, kur vertybės buvo laikomos, kur labiausiai išdegusi bažnyčia. Todėl ir sakome, kad yra įtarimų", – kalbėjo viršininkas.

Ekspertai pirminės įvykio vietos apžiūros galėjo imtis tik prašvitus.

Ikiteisminį tyrimą atlieka Kauno rajono policija ir Gaisrinių tyrimo centro Ekspertizių skyrius.

Ugnis įsiplieskė staiga

Apie gaisrą ugniagesiams pranešusi netoli bažnyčios įsikūrusio Šv.Juozapo ir šv.Kūdikėlio Jėzaus Teresės basųjų karmeličių vienuolyno vyresnioji sesuo Marija Juozapa pasakojo, kad nuo ugnies išsaugotą, bet vandeniu aplietą gyventojų archyvo knygą, kuri buvo laikoma zakristijoje, galbūt galės restauruoti ekspertai iš Vilniaus.

"Svarbiausia, kad nežuvo nė vienas žmogus. Pastatus galima atstatyti, o žmogaus neprikelsi", – guodėsi vienuolė.

Ji stebėjosi, kaip greitai ugnis pasiglemžė medinę bažnyčią. Antradienį, apie pusę vienuoliktos vakaro, pro ją ėjo viena seserų, tačiau viskas dar buvo ramu. Gaisras pastebėtas likus keliolikai minučių iki vidurnakčio.

Įvykio vietoje pusdienį praleidęs Kauno rajono meras Valerijus Makūnas bendruomenei žadėjo finansinę paramą.

Visų pirma ketinama kaimo bendruomenės namus pritaikyti pamaldoms, kad tikintieji turėtų kur susiburti maldai.

Įvykių chronologija

Bendruoju pagalbos telefono numeriu 112 pranešimas apie tai, kad dega bažnyčia, gautas maždaug 0.04 val. Į įvykio vietą išsiųstos Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos, informuoti Kauno rajono policijos pareigūnai.

Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovė Džiuginta Vaitkevičienė sakė, kad iš pradžių gaisrą malšino du ugniagesių ekipažai, vėliau iškviestas pastiprinimas.

"Atvykus ugniagesiams, visas pastatas skendėjo liepsnose. Įvykio vietoje dirbo septynios autocisternos ir operacijų valdymo štabas", – portalui kaunodiena.lt sakė D.Vaitkevičienė.

Gaisro metu nudegė ir įgriuvo medinių konstrukcijų stogas, dengtas skardos lakštais, stipriai apdegė sienos, išdegė pastato vidus, sudegė viduje buvę valstybės saugomi paveikslai, meno ir bažnytinės vertybės, altoriai. Pavyko išsaugoti prie bažnyčios stovinčią medinę varpinę.

"Tai buvo rąstinis pastatas, kurio tarpai užkamšyti samanomis, vidus iškaltas medžio plokštėmis, taigi labai degus", – teigė ugniagesių atstovė.

Iki ryto įvykio vietoje liko budėti ugniagesių ekipažas, kad gaisras vėl neįsipliekstų.

Pirminiais duomenimis, aptikti du galimi gaisro židiniai. Gaisro priežastims ištirti iškviesti tyrėjai iš Vilniaus. Anot D.Vaitkevičienės, tiriamos visos versijos: padegimas, elektros instaliacijos gedimas, neatsargus elgesys su ugnimi.