Po visą pasaulį išsibarstę lietuviai susitiko Vilniuje draugiškai pasivaržyti aštuntosiose pasaulio lietuvių sporto žaidynėse. Į jas atvyko daugiau nei 3 tūkst. sportininkų.

Kalnų parkas šeštadienio vakarą priminė olimpinį stadioną: iškilminga eisena į jį suėjo tūkstančiai varžybų dalyvių, triukšmingai grojo orkestras, šoko šokėjai, o baikerių lydimi bėgikai atnešė liepsnojantį olimpinį deglą, kuris nuo ryto jų rankose keliavo per visas buvusias Lietuvos sostines: Kauną, Kernavę ir Trakus. Jį iš viso pasaulio susirinkę lietuviai pasitiko džiaugsmingais plojimais.

Į žaidynių atidarymo ceremoniją atvykęs jų globėjas Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus dalyviams linkėjo būti kartu, nuoširdžiai bendrauti ir garbingai varžytis."Ši lietuvių tradicija gyvavo ir toli nuo Lietuvos – nuo Toronto iki Adelaidės, ir galiausiai grįžo į Lietuvą. Šiandien Europos kultūros sostinėje Vilniuje ir savo vardo tūkstantmetį mininčioje Lietuvoje vėl startuoja naujos sportininkų kovos. Tikiu, kad šios žaidynės vyks sportinės kovos dvasia", – kalbėjo jis.

Varžybų statistika įspūdinga: į jas atvyko 2500 sportininkų iš Lietuvos ir 700 lietuvių iš 16 užsienio šalių – iš kaimynių Latvijos, Lenkijos ir tokių tolimų kaip Australija, Argentina ar Jungtinės Amerikos Valstijos. Visi jie varžėsi 26 sporto šakose, pradedant populiariausia – krepšiniu – ir baigiant golfu ar sportine žūkle.

Iš JAV atvykusi delegacija šįkart buvo gausiausia – jai atstovavo 97 sportininkai, už tai jai buvo įteiktas specialus prizas. Tačiau delegacijos vadovas Laurynas Misevičius visus nustebino perduodamas prizą Kanados atstovams, esą nors jų šiek tiek ir mažiau – 95 sportininkai, – jie šiose varžybose buvo labiausiai susitelkę ir organizuoti. "Nesvarbu, kam atiteks prizas, juk Lietuva – viena", – sakė L.Misevičius.

Oficiali atidarymo ceremonija baigėsi linksmomis dainomis ir šokiais prie laužų, kurie truko beveik iki vidurnakčio.