„Vienas meteorologinis balionas atsidūrė labai pavojingoje zonoje. Zonoje, kuri yra naudojama nusileidimo ir kilimo trajektorijoje iš Vilniaus oro uosto. Už tai buvo priimtas sprendimas laikinai sustabdyti skrydžius“, – LRT radijui sekmadienį sakė V. Vitkauskas.

BNS rašė, kad šeštadienio vakarą Vilniaus oro uosto veikla buvo sustabdyta kiek daugiau nei valandą.

Anot NKVC vadovo, dėl permainingų vėjo krypčių balionas buvo stebimas ir laukiama, kol jis pasišalins iš pavojingos zonos.

„Zona, kur jis buvo fiksuotas, yra pavojinga, kad jį būtų galima neutralizuoti“, – tikino jis.

NKVC vadovo teigimu, stebėjimo radarai fiksavo apie dešimt atžymų, tris iš jų pavyko identifikuoti, kaip balionus.

Be minėto pavojingoje zonoje atsidūrusio baliono, keli buvo fiksuoti ties Šalčininkų ir Varėnos rajonų sankirta.

„Tai tie balionai, jie nebuvo tiek pavojingi ir iš to skaičiaus, kurį aš minėjau, du buvo jau aptikti nusileidę Lietuvos teritorijoj“, – kalbėjo V. Vitkauskas.

Kaip rašė BNS, dėl kontrabandiniams rūkalams gabenti naudojamų meteorologinių balionų, leidžiamų iš Baltarusijos, spalio pabaigoje Lietuvoje teko kelis kartus stabdyti oro uostų darbą, iš viso paveikiant apie pusantro šimto skrydžių ir daugiau nei 20 tūkst. keleivių.

Šalies vadovai tai vadina Baltarusijos hibridine ataka, organizuojama ne be autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimo žinios. Tokius Minsko veiksmus pasmerkė ES vadovės, palaikymą Lietuvai išreiškė NATO.

Reaguodama į civilinei aviacijai kylančią grėsmę, Vyriausybė su tam tikromis išimtimis mėnesiui uždarė sieną su Baltarusija. Šis sprendimas galioja iki lapkričio 30-osios, po to Ministrų kabinetas spręs dėl uždarymo pratęsimo.

Tuo metu A. Lukašenka spalio 31-ąją pasirašė dekretą, draudžiantį Lietuvoje ir Lenkijoje registruotų sunkvežimių ir vilkikų naudojimą bei judėjimą Baltarusijos teritorijoje.

Apie 30 minučių sostinės oro uostas buvo uždarytas ir trečiadienio rytą, tiesa, tuomet tai padaryta pastebėjus droną.