Ketvirtadienį į Nerį paleisti per 5 tūkst. aštriašnipių eršketų jauniklių. Tikimasi, kad Lietuvos vandenyse bus atkurti šių žuvų ištekliai.

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktoriaus Laimučio Budrio teigimu, šios vertingos žuvys Baltijos jūroje ir į ją įtekančiose upėse išnyko XX a. viduryje. Tai nutiko dėl žmogaus kaltės – didėjančios aplinkos taršos, statomų užtvankų, drastiškos dar išlikusių neršiančių eršketų žvejybos.

Aplinkos ministerija šiuo metu vykdo valstybinę aštriašnipių eršketų populiacijos atkūrimo programą.

Šią programą, kuri numatyta iki 2020 m., praėjusį pavasarį patvirtino aplinkos ir žemės ūkio ministrai.

Ketvirtadienį išleidžiant jauniklius dalyvavo ir Latvijos aplinkosaugininkai, kurie atvyko pasisemti patirties. Latviai taip pat ketina imtis atkurti eršketų išteklius.

Prie Baltijos jūros esančių šalių aplinkos ministrai 2007 m. pasirašė Helsinkio komisijos veiksmų planą dėl Baltijos jūros ir įsipareigojo prisijungti prie Vokietijos ir Lenkijos vykdomų aštriašnipių eršketų išteklių atkūrimo darbų. Jos taip pat įsipareigojo parengti šių išteklių atkūrimo programas eršketams gyventi tinkamose upėse.

Vykdant tokią programą, ir vakar į Nerį bei Šventąją dar išleista apie 2 tūkst. aštriašnipių eršketų jauniklių. Iš viso į šias abi upes jų jau išleista apie 13 tūkst.

Pirmą kartą, pasak Žuvininkystės tarnybos direktoriaus Vytauto Grušausko, į upes paleisti ne iš svetimų kraštų atgabenti, bet Lietuvoje, Rusnėje, išvesti jaunikliai.

Aštriašnipiai eršketai gyvena labai ilgai, bet ir bręsta ilgai. Kad pirmą kartą išnerštų, turi praeiti apie 15–18 metų. Per tą laiką jie susiduria su daugybe pavojų. Vienas svarbiausių – intensyvi žvejyba jūroje ir vidaus vandenyse.

Aplinkos ministerija taip pat prašo visų žvejų, kad upėje ar Kuršių mariose pagautą eršketą paleistų atgal į vandens telkinį.