Neries lobiai: po vandeniu – ir automobilis su dešimt metų ieškota moterimi

Nuotaikingas LNK žurnalistės pokalbis apie per Vilnių vilnijančią Nerį, kurioje gausu išties unikalių dalykų, su Remigijumi Kinu, „Barža.lt“ naru ir kapitonu.

„Beveik už kiekvieno tilto randame įdomių objektų. Išskirtinis atvejis – prie Liubarto tilto, per vidurį, išversta didžiulė krūva gatvės plytelių, bortelių ir jie, matosi, geri, nesulūžę. Teko ten braidyti, nardyti, pasižiūrėti, pačiupinėti. Iš mažesnių dalykų – labai dažnai žmonės mėgsta mesti visokių daiktų, kurių nenori, kad kažkas surastų. Iš pravažiuojančių automobilių mėgsta įkalčius išmesti, nuo telefonų iki ginklų, visko, įvairiausių dalykų“, – pasakojo naras.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kiek esate radęs ginklų?

– Aš asmeniškai nedaug, gal keletą. Vanduo – geras dalykas, laikui einant jis panaikina ir piršto atspaudus, ir visus įkalčius.

– Ką keisčiausio pats esate radęs Neryje?

– Esame su komanda iš Neries ištraukę tris automobilius. Išskirtinis atvejis – vienas iš automobilių buvo su vairuotoja viduje. Iš vairuotojos buvo likę tik kaulai, nes automobilis su moterimi buvo beveik dešimt metų kaip dingęs. Visiškai atsitiktinai mums pavyko jį rasti. Sėkmės faktorius. Dabar vienas laivelis yra nuskendęs visai netoliese. Matome ir sonarais, ir keli magnetai prilipo ir pasiliko. Kai turėsime laiko, trauksime ir turėsime dar vieną nuotykį.

– Kaip jūs vadinate savo veiklą? Upės valymu ar lobių paieškomis (juokiasi)? Kokį tikslą sau keliate?

– Tai gal daugiau įdomu, sportinis interesas. Nes upės valymui reikėtų labai daug ir technikos, ir laiko, ir kaštai didžiuliai. Tikrai labai daug visko yra, ir ne tik Neryje. Kuršių mariuose prie Nidos ir šiandien yra nuskendusi barža, už kurios prieš kelerius metus regatos metu užkliuvo viena jachta.

– Esu mačiusi, kaip iš Neries traukia įspūdingą skaičių paspirtukų. Kiek jūs jų randate?

– Paspirtukų aš esu radęs gal tik tris keturis, irgi atsitiktinai. Jie labai gerai matosi iš laivelio ar vandens motociklo, kai vandens lygis nukrenta. Esu radęs keletą dviračių. Žinau ir puikią vietą, kur riedlenčių galima rasti, – už Vilnelės yra apleistas elingas, ten daug jaunimo treniruojasi važiuoti riedlentėmis, paspirtukais, ir, jei nukrenta, ta riedlentė nurieda į vandenį, o gylis ten nemažas, 3–4 m, tad ten riedlenčių daugybė, visuomet rasite ir naujausių modelių. Dar žinau, kur yra didelis, geras metalinis suolelis.

Iš vairuotojos buvo likę tik kaulai, nes automobilis su moterimi buvo beveik dešimt metų kaip dingęs.

– Esate ką nors išsitraukęs ir pasiėmęs sau?

– Taip, ir naudoju. Pavyzdžiui, senovinį gerą grėblį, kastuvą, kauptukų esu gerų keletą nuvežęs į kaimą. Jie gero metalo, tad gerai išsilaikę.

– Ar yra kas nors, ką svajojate iš Neries ištraukti?

– Turbūt aukso skrynią (juokiasi). Neseniai gavome informacijos, kad Nevėžyje yra keletas dar nuo Antrojo pasaulinio karo nuskendusių laivų. Belieka tik skirti laiko, nuvažiuoti, paieškoti, rasti. Pasaulyje mėgstama turistinėse vietose specialiai ką nors nuskandinti, kad būtų ką turistams pamatyti, o, pasirodo, Lietuvoje to nė nereikia daryti, pas mus ir taip visko pilna, turtinga mes šalis (juokiasi).