Buvusios žmonos ir dukters iš buto išvarytas Ukmergės gatvės gyventojas naujo būsto toli neieškojo. Mažiausiai kelis mėnesius vyras gyvena kieme stovinčiame automobilyje.

Neįleidžia ir į tualetą

Vieno Ukmergės daugiabučio gyventojai tiksliai nebegali pasakyti, nuo kada iš buto išvarytas maždaug 60-ies Jonas gyvena dviejų durų "Volkswagen Golf" automobilyje. Vieni sako, kad nuo žiemos, kiti – ankstyvo pavasario. Automobilis stovi prie pat laiptinės, per kurią Jonas keliasdešimt metų patekdavo į savo dviejų kambarių butą ketvirtajame aukšte. Jame dabar šeimininkaujanti buvusi žmona ir dukra pakeitė durų spynas ir vyro neįsileidžia nei nusiprausti, nei atlikti gamtinių reikalų. Anksčiau vyras dar užeidavo už kampo, bet pastaruoju metu šlapinasi tiesiog iš automobilio.

Namo gyventojai pasakojo, kad, kol šlapinosi už kampo, Jonas akivaizdžių nepatogumų nekėlė: naktimis nestūgavo, aplink stovinčių automobilių negadino ir prie žmonių nepriekabiavo. Dabar baiminamasi, kad netrukus nuo jo golfo gali pradėti sklisti nemalonus kvapas, o vėliau – gal plisti ir ligos.

Daugiausia laiko Jonas praleidžia mašinoje, tačiau kaimynai pastebi ir prie alumi prekiaujančio kiosko, nevengia jis ir šiukšlynų. Juose rastus, vyro manymu, vertingus daiktus, jis nuo pavasario tempia į mašiną. Iki stogo prigrūstame automobilyje beliko vietos atsisėsti vienam žmogui. Tačiau "vertingų" šiukšlių paieškos Jonas nenutraukė, o naujus radinius tempia į rūsius, kuriais leido pasinaudoti kaimynai.

Vieni užjaučia, kiti – ne

Daugelis kalbintų namo gyventojų nuoširdžiai gailėjosi vyro ir smerkė jį iš namų išvariusias moteris. Tačiau golfo gyventoją užjaučia ne visi. Aktyviai iki pensijos dirbęs Jonas neatsisakydavo taurelės, o išgėręs nevengdavo šeiminių konfliktų, seniai nemokėjo mokesčių už butą. Su kartu gyvenusia žmona Jonas išsiskyręs daug metų, nesutarė ir su dukra, kurią kaimynai ir įvardija kaip Jono iškraustymo iš namų iniciatorę.

"Jis pats kaltas. Visą laiką su šeima blogai elgėsi. Kaip auklėjo dukterį, tokią ir turi", – sakė viena namo gyventoja.

"Ne, jis nebuvo šventasis, tačiau taip elgtis su žmogumi negalima", – Jono pusėn stojo toje pačioje laiptinėje gyvenanti Genovaitė Avdejenko.

Moteris nenustebo, kad "Kauno dienos" žurnalistams nepavyko patekti į Jono butą. Pasak jos, durų skambutis jau senokai išjungtas, moterys niekam durų neatidaro ir nesileidžia į kalbas apie Joną. O ir pats Jonas jokios pagalbos neprašo ir neieško, net nežinoma, ar jį pasiekia užsitarnauta pensija.

"Ne, man nieko nereikia. Viskas gerai", – žurnalistams išlemeno Jonas ir uždaręs mašinos langą už jo pritvirtino užuolaidą atstojančią nepermatomą maršką.

Atvejis – neišskirtinis

Apie Ukmergės gatvės namo kieme stovinčiame automobilyje gyvenantį Joną nieko negalėjo pasakyti ir Eigulių seniūnijos vyr. specialistė Elena Skirmantienė.

"Ukmergės gatvėje daug tokių yra. Vienas gyvena po balkonu, kitas šiaip šlaistosi. Tokių istorijų yra ne viena", – pasakojimas apie Joną nė kiek nenustebino E.Skirmantienės.

G.Avdejenko sakė, kad namo gyventojai kreipėsi pagalbos į policiją, tačiau ši niekuo nepadėjo.

"Tokius žmones ne kartą į nakvynės namus ir su policija vežėme, bet jie apsisuka ir atgal grįžta. Tai gyvenimo būdas. Namuose turiu vietos, bet tikrai nepriimsiu, o kaip kitaip padėti, nežinau. Kaip padėsi, jeigu žmogus pats nenori?" – atsiduso E.Skirmantienė.