Moterys dažnai atleidžia smurtautojams

Lietuvoje smurtą patiria kas trečia moteris. Taip skelbia statistika. Vyrų, patiriančių smurtą, Lietuvoje taip pat yra. Ir vaikų, ir senelių.

Kauno apskrities moterų ir vyrų krizių centrų organizuotame renginyje „Dar kartą apie smurtą artimoje aplinkoje“ renginyje virė audringa diskusija tarp visuomeninių organizacijų ir pernai įsigaliojusio Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo sergėtojų ir vykdytojų.

Abi pusės sutiko, kad įstatymas buvo labai reikalingas, tačiau išsiskyrė nuomonės dėl jo realaus pritaikymo.

Nori pagąsdinti

Galutinį sprendimą smurto bylose priimanti Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė atkreipė dėmesį į akivaizdžią įstatymo spragą: „Prokurorai prašo, kad būtų leista smurtautoją laikinai iškeldinti iš namų. Ką reiškia tas “laikinai„ ir kiek tai turėtų trukti, įstatyme neapibrėžta. Kuriam laikui iškeldinti smurtautoją – porai valandų, dešimčiai dienų, mėnesiui?“

Diskusijos dalyviai sutiko, kad neabejotinas įstatymo privalumas tas, kad smurtą šeimoje patiriančios aukoms nereikia pačioms kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka ir ginti savo interesus. Tai padaryti gali pareigūnai.

„Jeigu viskas aišku, šias bylas galima nagrinėti pagreitinto proceso tvarka. Tai reiškia, kad per maždaug 13 dienų smurtautojui paskelbiamas nuosprendis“, – įstatymo pliusus dėliojo L.Šeputienė.

Teisėja neslėpė, kad kartais visas tyrimas subliūkšta teismo salėje. „Daugėja atvejų, kai aukos atleidžia smurtautojui ir bylos nutraukiamos. Moterys ima aiškinti, kad norėjo tik pagąsdinti“, – tendenciją pastebėjo L.Šeputienė.

„Pribloškė byla, kai sūnus kirviu grasino nužudyti mamą. Paaiškėjo, esą jis tik norėjo atsidaryti duris“, – pečiais truktelėjo teisėja.

Tarp įstatymo ir moralės

Viena teismą pasiekusi istorija teisėjai L.Šeputienei ypač įsirėžė. Dukra sumušė tėvą. Teismo buvo prašoma nurodyti dukrai išsikelti iš namų.

„Tas tėvas visą vaikystę mušė dukrą. Tuo metu, kai įvyko incidentas, dukra išgyveno savo asmeninio gyvenimo dramą“, – pasakojo teisėja.

Neturėdama kur dėtis, dvi aukštąsias mokyklas baigusi 30-metė apsigyveno pas tėvus. Kartą dukra pratrūko ir paleido tėvui į galvą mobiliojo ryšio telefoną. Tėvas tuoj pat kreipėsi į teisėsaugininkus.

„Kas šiuo atveju yra auka, o kas smurtautojas?“ – retoriškai klausė L.Šeputienė.

„Kai paklausiau prokurorės, ar ta moteris turės kur apsigyventi, išgirdau, kad ją kokią parą priglaus nakvynės namai“, – moralės ir įstatymo rebusą sprendė teisėja.

Tyrimų – šimtai

Tai, kad Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas netobulas ir jį reikia koreguoti, pripažino ir šių nusikaltimų statistiką Kauno apskrityje pateikęs Kauno vyriausiojo policijos komisariato Prevencijos skyriaus viršininkas Tauris Stauskis.

Įsigaliojus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymui, nuo 2011 m. gruodžio 15 d. iki 2012 m. kovo 1 d. Kauno apskrityje užregistruota 1 000 įvykių dėl smurto artimoje aplinkoje.

Pradėti 276 ikiteisminiai tyrimai. 135 atvejais buvo atsisakyta pradėti tyrimą. Teismui perduotos 32 bylos.

Kritiką, kad policininkai nemotyvuoja aukų kreiptis pagalbos į psichologus, T.Stauskis atrėmė patrulių darbo tempo skaičiais: vienam įvykiui skiriama 10–15 min.

Kursų daugelis nebaigia

Krizių centrų atstovės pripažino, kad specialią programą, skirtą vyrams, nevaldantiems agresijos, baigia retas smurtautojas.

„Mes pradedame tą programą, bet dažniausiai jos taip ir nebaigiame. Vyrai ateina kokius dešimt kartų ir tuo viskas baigiasi, nors programos trukmė yra metai“, – sakė Vyrų krizių centro psichologė Dovilė Bubnienė.

Pasak psichologės, moteris atleidžia vyrui, jie susitaiko ir nemato prasmės tęsti užsiėmimus. Tyrimai rodo, kad smurtautojai, perėję visą programos kursą, bent jau trejus metus sugeba valdyti savo agresiją.