Įstatymas dėl metro sostinėje gali prieštarauti Konstitucijai. Taip mano Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK).

Tokią išvadą TTK teikia grupės parlamentarų inicijuotam Metropoliteno įstatymo projektui, kuris įteisintų naują transporto rūšį ir leistų Vilniuje statyti metro.

Komitetas pabrėžia, kad Seimo narių inicijuotu projektu siekiama reguliuoti santykius, kurie Vietos savivaldos įstatyme priskiriami savarankiškosioms savivaldybių funkcijoms.

"Manytina, jog įstatymo nuostatos, kuriomis savivaldos institucijos eliminuojamos iš keleivių vežimo vietiniais maršrutais organizavimo, galbūt prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui", – teigiama išvadoje.

Grupės parlamentarų teikiamu projektu siekiama "sukurti palankias teisines, finansines ir organizacines sąlygas, padedančias įgyvendinti naujos šalyje transporto rūšies – metropoliteno – projektą".

Projekto autoriai sako, kad Vilniuje nutiesus metro būtų atvertas kelias kelių milijardų litų vertės užsienio investicijoms. Projekte numatyta, kad už metro statybą būtų atsakinga Vyriausybė arba jos institucija, o už planavimą – Vilniaus miesto savivaldybė.

Strateginis investuotojas rūpintųsi metro statybos finansavimu, o projekto įgyvendinimo bendrovė – projektavimu, statyba ir metro eksploatavimu. Su strateginiu investuotoju būtų sudaryta koncesijos sutartis. Vyriausybei būtų siūloma metropoliteną pripažinti ypatingos valstybinės svarbos projektu.

Projektą teikia skirtingoms frakcijoms priklausantys Seimo nariai: konservatoriai Paulius Saudargas ir Kęstutis Masiulis, Tvarkos ir teisingumo partijos narys Andrius Mazuronis, socialdemokratas Juozas Olekas, Krikščionių partijos frakcijos atstovė Donalda Meiželytė, Darbo partijos frakcijos narys Kęstutis Daukšys.