Aštuntą kartą rengiama labdaros akcija "Maltiečių sriuba" persikėlė į 23 Lietuvos miestų aikštes. Kitą savaitę savanoriai kvies ir sostinės praeivius sukurti Kalėdų stebuklą – padovanoti dubenėlį sriubos jos stokojantiems vienišiems, sunkiai sergantiems senoliams.

Praėjusią savaitę dėl šio tikslo susivienijo ir LRT labdaros koncerto "Maltiečių sriuba 2013" žiūrovai, jie žemiau skurdo ribos gyvenantiems senukams paaukojo per 291 tūkst. litų. Prie šios sumos pridėjus anksčiau trumpaisiais numeriais paaukotas lėšas, bendra aukų suma perkopė pusę milijono – daugiau kaip 536 tūkst. – litų, kurie reiškia, kad seneliams bus padovanota per 153 tūkst. sriubos lėkščių. Paaukota didesnė suma nei pernai taip pat leis maltiečiams padidinti globojamų senelių skaičių visoje Lietuvoje. Maltiečiai visoje šalyje globoja daugiau nei 1200 vienišų senelių, tačiau lėšų, už kurias kasdien vežamas karštas maistas, iki šiol pakakdavo tik 300-ams jų.

"Nors kai kada sakoma, kad žmonių gerumas prabunda tik prieš Kalėdas, geriau bent prieš jas nei niekada. Dalytis žmonės nori, tik reikia juos paskatinti. O savanoriai džiaugiasi ir galimybe padovanoti šilumos dalelę asmeniškai tiems, kam jos reikia. Kiekvienas savanorių aplankomas žmogus – senelis ar vaikas – parodo, kad laukia tavęs, leidžia jaustis reikalingam. Gera būti reikalingam, reikšmingam. Šis jausmas savanorius ir veda į priekį", – "Vilniaus dienai" apie savanorystės misiją ir jos reikšmę jaunam žmogui pasakojo jaunoji maltietė studentė Iveta Čirbaitė.

– Dar prieš kelerius metus labdaros renginių šventiniu periodu nebuvo tiek daug kiek šiemet. Ar nejaučiate sumenkusio dėmesio savajai, "Maltiečių sriubos", akcijai?

– Ne. "Maltiečių sriubos" renginiai vyksta jau ne vienus metus, žmonės puikiai žino, kokia tai akcija, mielai prisideda, aukoja. Tikrai jaučiame žmonių palaikymą šiai iniciatyvai ir džiaugiamės tuo. Be to, mūsų, savanorių, patirtis skleidžiant žinią irgi yra didesnė, jau žinome, kaip prieiti prie žmonių, kaip su jais kalbėti, kaip pakviesti juos paragauti sriubos.

– O kaip prieiti prie jaunimo, kad aukojimo, nesavanaudiškos pagalbos idėjos jam pasirodytų artimos?

– Ieškome būdų, vis naujesnių ir įdomesnių. Patys esame jauni žmonės, suprantame, ko bendraamžiai nori, kaip žvelgia. Svarbiausia – pasiūlyti jiems tinkančios ir patinkančios veiklos, parodyti, kad jų geros idėjos gali būti įgyvendintos. Skatiname dalytis – nebūtinai materialiais dalykais, bet savo idėjomis, geranoriškumu, laiku. Tai gali būti ir pyrago kepimas su vaikų dienos centro lankytojais, ir pagalba jiems mokantis, ir darbas su neįgaliais vaikais ar seneliais, ir pagalba organizuojant renginius, rašant straipsnius, ekskursijų palyda.

– Kas yra jaunieji maltiečiai?

– Tai jaunimas nuo 14 iki 29 metų, norintys padėti, dalytis, atrasti tikras vertybes, atskleisti savo geriausias savybes. Vėliau galima prisijungti prie vyresnių maltiečių, kurie užsiima kitokiais projektais. Vilniuje yra apie 70 aktyvių savanorių, o iš viso Lietuvoje veikia 26 "Jaunųjų maltiečių" grupės. Visų jų pagrindinė veikla – socialinė pagalba.

– Kada jūs pati pradėjote savanoriauti?

– Vienuoliktoje klasėje. Pirma pradėjo savanoriauti mano draugė, ji ir pakvietė mane, nes vienai buvo lyg ir nedrąsu. Nuėjau, susidomėjau ir štai jau ketverius metus pati esu savanorė. Galiu patikinti, kad veikla su "Jaunaisiais maltiečiais" man leido suprasti, ką noriu studijuoti ir apskritai veikti gyvenime. Be to, čia susiformuoja draugų – žmonių, mąstančių taip pat kaip tu – grupė.

– Kokias studijas jus paskatino pasirinkti darbas savanorių organizacijoje?

– Socialinį darbą. Labai noriu ir tikiuosi dirbti pagal savo profesiją. Labiausiai – dirbti su negalią turinčiais vaikais. Dabar neįgalius vaikus lankau kaip savanorė.

– Kuo jums patraukli idėja dirbti su neįgaliais vaikais?

– Nes aš matau ir jaučiu, koks jiems svarbus kiekvienas mano, kol kas kaip savanorės, apsilankymas, tegu ir porą valandų per savaitę. Net į autobusų stotelę atbėga pasitikti, nesvarbu, pavasarį ar rudenį. Visuomenėje vis dar jaučiama tam tikra neįgaliųjų baimė, nejaukumas būnant šalia. Pati galėčiau pasakyti, kad tai, kas nepažįstama, iš pradžių išties gali gąsdinti, bet kai nuolat esi šalia negalią turinčių vaikų, tarp jų, imi jos nepastebėti. Pavyzdžiui, dirbti su seneliais, rūpintis jais man asmeniškai yra gerokai sunkiau. Labai gaila jų, vienišų, apleistų, nelankomų. Ir atrodo, kad tavo apsilankymas visada yra per trumpas. Dviprasmiai jausmai apima.

– Ko mokotės iš globojamų žmonių?

– Savanoriavimas – apskritai svarbios gyvenimo pamokos. Iš vaikų mokausi nuoširdumo, džiaugsmo, atvirumo ir kūrybingumo. O iš praktinės pusės, savanoriaudamas mokaisi bendrauti su žmonėmis, prieiti prie jų su rūpesčiu, meile, žmogiškumu. Pagal profesiją man reikės dirbti su įvairiomis žmonių grupėmis, ir to mokausi.

– Tenka susidurti su skeptišku požiūriu į savanorystę?

– Taip, labai dažnai, ypač organizuojant kitus renginius nei "Maltiečių sriuba". Būna ir užgaulių žodžių. Pavyzdžiui, rengėme "Lurdo žvakių" projektą, stovėjome prie Katedros. Buvo labai šaltas pavasaris. Priėjusi viena moteris paklausė, ar mums šalta. Atsakėme, kad labai. Tuomet ji rėžė: "Todėl, kad jūsų širdys šaltos." Tikrai įskaudino tokie žodžiai. Būna žmonių, kurie prie tos pačios Katedros pradeda sakyti, kad Dievo nėra, jei vyksta tokie liūdni dalykai. Blogiausias jausmas apima tuomet, kai bandai užkalbinti žmogų, o jis net neatsisuka į tave, nenori klausyti ir eina šalin, kai praeina pro tave, lyg būtum nematomas. Tuomet viduje trumpam atsiranda savotiška baimė prieiti prie kitų žmonių, kurie galbūt geranoriškiau nusiteikę. Bet ją įveikiame.

– Ar jaunasis maltietis privalo būti tikintis?

– Maltos ordinas yra ne tiesiog savanorių organizacija, o tikras krikščionių ordinas, skaičiuojantis tūkstantmetį. Jo savanoriai vadovaujasi krikščioniškosiomis vertybėmis, bet nėra jokio reikalavimo, kad prisijungti galėtų tik tikintys žmonės. Laukiami visi. Mūsų grupėje yra ir ateistų, buvo ir budistė. Tiesiog nereikėtų nustebti, jei, pavyzdžiui, stovyklose pietus pradedame malda, o per renginius nueiname į mišias.

– Ar savanorystę pavadintumėte gyvenimo būdu?

– Taip. Šiandien be savanorystės nebeįsivaizduoju savo gyvenimo, neįsivaizduoju, kad galėčiau dėl kokių nors priežasčių jos atsisakyti. Kada nors laiko jai natūraliai sumažės, bet kad ši veikla dings, nemanau.

Maltiečių sriuba Vilniuje bus verdama

gruodžio 18 d. 11–14 val. Europos aikštėje (prie prekybos centro "Europa");
gruodžio 20 d. 12–16 val. Gedimino prospekte ties V.Kudirkos aikšte.

Aukoti galima

skambinant arba siunčiant žinutę trumpaisiais numeriais 1416 – auka 2 litai, 1417 – auka 5 litai, 1418 – auka 10 litų;
norimą sumą pervedant per interneto puslapį www.aukok.lt arba akcijos interneto svetainę www.maltieciusriuba.lt.