Kalėdoms išleisti mažiau planuoja 15 proc., o daugiau nei pernai – 8 proc. šalies gyventojų.

Maždaug kas trečias dar neapsisprendęs dėl planuojamo kalėdinio biudžeto, nes jis priklausys nuo artimiausių mėnesių išlaidų maistui ir būstui, rodo „Ikea“ užsakymu tyrimą atlikusios bendrovės „Norstat“ duomenys.

Vartojimo galimybės – sveikos būsenos

Kaip sako banko „Artea“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė, šiuo metu ekonomikos rodikliai indikuoja, jog asmeninių finansų ir vartojimo galimybės yra sveikos būsenos, lietuviai išsiskiria Europoje pagal žemą įsiskolinimo lygį. Be to, sparčiai auga indėliai bankuose.

„Tai rodo, kad finansinė situacija gyventojų yra išties nebloga. Žemos palūkanų normos sumažino paskolų aptarnavimo naštą ir tai sukuria palankias aplinkybes vartotojams tvarkytis su einamosiomis išlaidomis prekėms ir paslaugoms“, – BNS sakė ekonomistė.

Anot jos, rugsėjo duomenys rodo, kad vartotojų apetitas išlieka dinamiškas – atmetus kainų pokyčio įtaką, mažmeninės prekybos įmonių apyvartos rugpjūtį, palyginti su tuo pat metu pernai, didėjo 6,4 proc., o ne maisto prekių – beveik 15 procentų.

„Mažmeninės prekybos apyvarta realia apimtimi yra beveik ketvirtadaliu didesnė negu buvo prieš pandemiją. Mūsų perkamoji galia per pastaruosius penkerius metus labai reikšmingai sustiprėjo“, – tikino ekonomistė.

„Nepaisant to, kad šiemet stebime aukštesnę infliaciją ir jos poveikis yra jaučiamas, tai vartotojų elgsenos radikaliai nepakoregavo, vartojimo augimas išlieka solidus ir tikimės, kad jis ateinančiais laikotarpiais stiprės“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.

Anot jos, „juodieji“ penktadieniai bei prieškalėdinė prekyba labai veikia to mėnesio prekybos apyvartos duomenis.

„Gruodį, palyginus su sausiu, visada tas šuolis būna įspūdingas, o sausis būna toks jau labai kūdas mėnuo būtent dėl sezoniškumo“, – teigė ekonomistė.

Ji taip pat pastebėjo, kad Lietuvos žmonės ilgą laiką išsiskyrė kaip daugiau lėšų skiriantys maistui, palyginti su ES ir euro zonos vidurkiais. Eurostato duomenimis, Lietuvoje vidutiniškai 21 proc. išlaidų krepšelio tenka maistui ir nealkoholiniams gėrimams, o vidutiniškai ES – 16,5 proc.

„Tai, matyt, susiję ne vien su tuo, kaip įprasta manyti, kad skurdesnėse šalyse maisto ir pirmo būtinumo išlaidos užima didelį svorį krepšelyje, bet šitos reputacijos Lietuva jau atsikratė ir per pastaruosius dešimtmečius išlaidų maistui svoris mažėjo, dabar jau keletą metų jis stabilizavosi ties penktadaliu“, – aiškino I. Genytė-Pikčienė.

„Tai susiję ir su mūsų pačių tradicijomis, mes tikrai gerokai mažiau skiriame lėšų įvairiems išėjimams į restoranus ir kavines, palyginti su Pietų šalimis, su tomis tradicijomis, kurios ten vyrauja. (...) Aišku, pastaraisiais metais ir kainos maitinimo įstaigose labai stipriai kilo, tai irgi atgrasė gyventojus eiti į restoranus, kavines taip dažnai“, – kalbėjo analitikė.

Tuo metu išlaidų augimas ne maistui, anot jos, susijęs ir su suaktyvėjusia nekilnojamo turto rinka, taip pat aktyvesni įvairūs asmeninių prekių pirkimai, informacinės ryšių technologijos, įrangos, kultūros, poilsio prekės.

Kalėdoms planuoja išleisti iki 200 eurų ar daugiau

Anot apklausos, vienas iš keturių gyventojų sako dovanoms išleisiantis daugiau nei 200 eurų. Lietuvos ir Estijos gyventojai išsiskiria kaip dosniausi dovanotojai Baltijos šalyse.

„Daugelis tų, kurie yra pasiryžę išlaikyti tą patį Kalėdų biudžetą ir daugiau jo skirti dovanoms, nusiteikę mažinti išlaidas kitiems, ne tokiems svarbiems pirkiniams“, – pranešime sakė „Ikea Lietuvos“ rinkos vadovė Jolita Juodzevičienė.

Didžiausias išlaidas – daugiau nei 200 eurų – dovanoms Lietuvoje planuoja 30–59 metų gyventojai, o 18–29 metų norėtų išleisti ne daugiau kaip 150 eurų.

Daugiausia įtampos, kaip ir pernai, gyventojams kelia dovanų paieška (31 proc.). Vis dėlto žmonės jaučia kiek mažiau streso dėl dovanoms ir šventiniam pasiruošimui skirtų išlaidų nei pernai – atitinkamai 25 proc. ir 34 proc.

Beveik pusė Lietuvos gyventojų teigia, kad pernai jiems pavyko laikytis suplanuoto Kalėdų biudžeto, o maždaug kas penktas prisipažįsta jį viršijęs. Geriausiai su tuo tvarkosi vyresnio amžiaus žmonės – pernai apie pusė jų neperžengė planuotų išlaidų ribų, o ketvirtadalis jaunesnių žmonių teigė išleidę daugiau.

Internetinę apklausą „Norstat“ atliko rugsėjį apklaususi 1065 Lietuvos gyventojų. Baltijos šalyse iš viso apklausta daugiau kaip 3,1 tūkst. žmonių.