Lukiškių aikštės statusą reglamentuojančių teisės aktų turėtų sumažėti

Pripažinti šį nutarimą netekusiu galios Seimui siūlys Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis, antradienį kartu su Seimo nariais Ona Valiukevičiūte, Stasiu Tumėnu ir Robertu Šarknicku pateiksiantis tokį projektą. Juo siekiama išvengti teisės normų pasikartojimo.  

Šiuo metu Lukiškių aikštės statusas ir funkcijos yra įtvirtintos dviejuose Seimo priimtuose teisės aktuose: Seimo 1999 m. vasario 11 d. nutarime „Dėl valstybės sostinėje esančios Lukiškių aikštės funkcijų“ ir Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatyme, kuris įsigaliojo šių metų rugpjūčio 1 d.

„Atsižvelgiant į tai, kad Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatyme apibrėžiami Lukiškių aikštės memorialiniai akcentai bei naudojimo ir tvarkymo principai, o šio įstatymo 1 ir 2 straipsnių turinys yra toks pat, kaip Seimo 1999 m. vasario 11 d. nutarimo „Dėl valstybės sostinėje esančios Lukiškių aikštės funkcijų“ 1 ir 2 straipsnių turinys, siekiant išvengti teisės normų pasikartojimo siūloma pripažinti netekusiu galios Seimo 1999 m. vasario 11 d. nutarimą „Dėl valstybės sostinėje esančios Lukiškių aikštės funkcijų“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.

ELTA pastebi, kad 1999 m. Seimo priimtame nutarime buvo numatyta, kad „Lukiškių aikštė Vilniuje, kaip istoriškai susiformavusi vientisa urbanistinė erdvė, turi atlikti valstybinę reprezentacinę ir kartu visuomeninę funkciją. Projektiniai sprendimai turi apimti ir suderinti šias abi funkcijas – įkomponuoti pastatą Gedimino pr. 40 ir Aukų gatvę bei įvertinti Pamėnkalnio (Taurakalnio) urbanistinių sprendimų perspektyvą“.

Jeigu Seimas pritartų, tokio nutarimo nebeliktų, o Lukiškių aikštės statusą reglamentuotų tik rugpjūčio 1 d. įsigaliojęs Lukiškių aikštės įstatymas, įtvirtinantis šios sostinėje esančios aikštės memorialinį statusą ir jos naudojimo principus.

Įstatymu nustatyta, kad Lukiškių aikštė yra pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė. Pagal priimtą įstatymą, aikštė turi būti formuojama su laisvės kovų memorialiniais akcentais ir tvarkoma taip, kad būtų užtikrinta rimtis bei derama pagarba kovotojams, žuvusiems už nepriklausomybę, bei sukilėliams, gyvybę paaukojusiems 1863–1864 m.

Taip pat įstatymu įtvirtinta, kad valstybės simbolį vaizduojantis monumentas Vytis kartu su įrengtu memorialu Žuvusiųjų už Lietuvos laisvę aukoms atminti turės būti pagrindinis reprezentacinės Lietuvos aikštės akcentas.