Sostinės miesto taryba Vilniaus viešąjį logistikos centrą pripažino savivaldybei svarbiu ekonominiu projektu ir ruošiasi prašyti Vyriausybės perduoti logistikos centro teritoriją.

Logistikos centrą svarbiu ekonominiu projektu pripažinę Vilniaus politikai artimiausiu metu ruošiasi prašyti Vyriausybės perduoti keturis 23,4 hektaro ploto valstybinės žemės sklypus, kuriuose ir bus plečiamas centras.

Pasak "Lietuvos geležinkelių" Viešųjų logistikos centrų viršininko Mindaugo Butnoriaus, centras kuriamas dviem etapais: pirmuoju etapu numatyta 53,5 hektaro teritorija, kurioje geležinkeliai kuria konteinerių terminalą, o kitu etapu 23,4 hektaro sklype bus kuriamas logistikos parkas, kur bus formuojami sklypai privatiems investuotojams.

"Tie 23,4 hektaro yra logistikos parkas, kur bus formuojami sklypai privačioms investicijoms. Todėl savivaldybei reikėjo jį pripažinti svarbiu ekonominiu projektu ir gauti tarybos pritarimą, kad galėtų kreiptis į Vyriausybę dėl sklypo perdavimo", – BNS sakė M.Butnorius.

Pasak jo, konteinerių terminalui numatytos apie 100 mln. litų investicijos.

Investicijos į logistikos parką šiuo metu neskelbiamos. Vilniaus miesto savivaldybės atstovas spaudai Antonas Nikitinas BNS sakė, kad kol kas deramasi su keturiais ar penkiais investuotojais ir planuojamos investicijos į logistikos parką bus paskelbtos tik pasirašius sutartis.

Nauda – 370 mln. litų

Centre bus įkurtas konteinerių terminalas, logistikos sandėliai, muitinė, maisto ir veterinarijos tarnyba.

Pernai liepą Vilniaus savivaldybė ir "Lietuvos geležinkeliai" pasirašė sutartį, pagal kurią iki 2014 m. Naujininkų-Vilkpėdės rajone bus įkurtas logistikos centras.

Praėjusių metų liepą susisiekimo ministras Eligijus Masiulis teigė, kad planuojama parką plėsti iki 200 hektarų ploto ir jame įdarbinti iki 1300 žmonių.

Teigiama, kad logistikos centras paskatins miesto infrastruktūros bei smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrą, sukurs daug naujų darbo vietų, pagerins verslo sąlygas regione. 2009 m. pabaigoje atliktoje galimybių studijoje numatyta, kad projektui pradėjus gyvuoti į valstybės biudžetą papildomai turėtų būti surinkta apie 55 mln. litų, o visa skaičiuojama projekto ekonominė ir socialinė nauda – 370 mln. litų per visą projekto gyvavimo laikotarpį.