Šiandien gali pradėti pildytis Lietuvos kosminės ambicijos. Vyriausybei bus siūloma steigti Lietuvos kosmoso agentūrą ir siekti narystės Europos kosmoso programose. Tiesa, už tai teks mokėti milijonus.

Pernai vasarį iš šešių ministerijų atstovų buvo sudaryta Kosmoso klausimų Lietuvoje koordinavimo grupė.

 Per tą laiką Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu taip pat buvo atlikta galimybių studija. „Kosminė“ darbo grupė apibrėžė Lietuvos verslo ir mokslo interesus Europos kosminės veiklos srityje, nustatė šalies kosminį potencialą, t. y. sudarė šia veikla suinteresuotų įmonių ir mokslininkų sąrašus. Jų, kaip paaiškėjo, yra ne tiek jau mažai. Dėl to buvo nuspręsta siekti narystės Europos kosmoso agentūroje (angl. European Space Agency – ESA).
Šiandien šis klausimas bus svarstomas Vyriausybės mokslo, technologijų ir inovacijų plėtros komisijos posėdyje.
Tiesa, pirmiausia bus siūloma nuo 2010 m. steigti Lietuvos kosmoso agentūrą. Ji ir rūpintųsi Lietuvos kosminiais interesais.
„Tikiuosi, kad atsakymas bus teigiamas ir Vyriausybė įgalios mūsų ministeriją pradėti derybas. Šalies įmonės ir mokslininkai susidomėjo mūsų idėjomis. Žinia, iš pradžių vyko atmetimo reakcija, girdėjome, jog bendrovės esą nieko bendra su kosmosu neturi. Bet kai paaiškindavome, kad jų gaminius kuo puikiausiai galima pritaikyti kosmoso programoms, kompiuterinėms programoms kurti ir panašiai, daugelis suklusdavo“, – sakė Švietimo ir mokslo ministerijos Tarptautinių mokslo programų skyriaus vedėjas Romualdas Kalytis, dirbantis Kosmoso klausimų Lietuvoje koordinavimo grupėje.
Labiausiai kosminėmis idėjomis susidomėjo elektronikos ir elektros prietaisų gamintojai, informacinių technologijų ir programavimo bendrovės, taikomųjų gyvybės mokslų ir gyvybės palaikymo sistemų kūrėjai, mechanikos ir mechatronikos įmonės, aviacijos ir aerodinamikos įmonės. Viena jų – Prienų aviacijos gamykla.
Neginčijama projekto nauda?
R.Kalytis įsitikinęs, kad naudos iš ESA projektų turėtų daug verslininkų: transporto įmonės, navigacinių sistemų kūrėjai ir taikytojai, žemės ūkio, statybų, informacinių technologijų bendrovės ir kitos.
„Kosminė veikla globalizacijos ir naujųjų technologijų plėtros sąlygomis tampa kiekvienos šalies ekonomikos konkurencingumo veiksniu. Labai svarbūs kosminės veiklos ir įvairių projektų rezultatai, naudojami kasdieniame gyvenime, pavyzdžiui, palydovinė televizija, kosminės ryšių ir navigacijos priemonės, oro prognozavimo, žemės, gamtos išteklių ir aplinkos stebėjimo, karo ir saugumui užtikrinti skirtos technologijos“, – vardijo ministerijos atstovas.
Mokslininkus įkalbėti buvo kur kas lengviau. Užteko pristatyti projektą.
„Narystė ESA suteikia galimybę prieiti prie pačių naujausių technologijų, o kartu – galimybę tokias technologijas plėtoti šalyje. Lietuvos verslas galėtų dalyvauti ESA vykdomuose projektuose, drauge jam atsivertų ir visi patentai, kuriuos turi agentūra. Esu įsitikinęs, kad daugeliui įmonių tai rūpi“, – „Kosminės“ darbo grupės idėjas palaikė Vilniaus universiteto profesorius astrofizikas Vladas Vancevičius.
Šiuo metu, anot profesoriaus, Lietuvos verslas prie naujausių technologijų prisiliesti negali, nes beveik visi Europos kosminiai projektai ir ESA konkursai vyksta už uždarų durų.

Reikės mokėti nario mokestį

Tiesa, vien Lietuvos noro prisijungti prie kosmoso užkariautojų gali nepakakti. Įstoti į ESA yra sunku ir trunka mažiausiai 8 metus. Be to, agentūros specialistams dar reikia įrodyti, kad ESA nare tapti pretenduojanti šalis bus naudinga ir kad jai pakanka kompetencijos dalyvauti kosminiuose projektuose.
Nevertėtų pamiršti ir finansų. Skaičiuojama, kad projektui plėtoti, įmonėms ir mokslininkams skatinti, kitoms išlaidoms nuo 2010 m. iki įstojant į ESA (maždaug 8–10 metų) kasmet iš biudžeto tektų atriekti maždaug po porą milijonų litų. Palyginti su kitais projektais, tai išties nedidelė suma. Tačiau jei į kosmoso agentūrą įstoti pavyktų, tektų mokėti visą nario mokestį – apie 10 mln. litų per metus.
Kita vertus, Europos kosminei programai įgyvendinti skiriama daug ES lėšų. Taigi Lietuvos mokslo institucijos, dalyvaudamos šioje programoje, galėtų gauti ES biudžeto lėšų aukštųjų technologijų pramonės užsakymams vykdyti ir moksliniams tyrimams, eksperimentinei veiklai finansuoti.