- Dovilė Jablonskaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Internetas – vampyras, įsiurbiantis net tyliai ištartą žmogaus pagalbos šauksmą. Pagelbėti prašantys laiškai internete gyvena amžiais: net tada, kai žmogui padėti jau niekas negali.
„Dėkoju už palaikymą ir supratimą, už rūpestį ir norą padėti. Nežiūrint į, rodos, nepakeliamą išbandymą, mes ir vėl stojome į kovą. Esant prastiems Povilo kraujo rodikliams kraujo perpylimai ir įpylimai yra gyvybiškai svarbūs. Norisi išvengti nepageidaujamų nesusipratimų, norisi padėti savo žiogui. Taigi, brangieji, padėkite, pagelbėkite. Norėčiau turėti savo donorų sąrašiuką. Gal tarp mūsų yra žmogeliukų, kurių kraujo grupė I rezus minus, kurie esant kritiškai situacijai galėtų pagelbėti Povilui – konkrečiai Povilui. Gal galite garsiai paprašyti bendradarbių, draugų – gal prireiks, o gal ir ne, bet mums dabar labai neramu“, – toks mamos Sigutės vardu pasirašytas laiškas iš vienos elektroninio pašto dėžutės į kitą keliauja jau tris savaites.
Grandininių laiškų dažnai gaunanti „Vilniaus diena“ nutarė pasidomėti jų patikimumu ir efektyvumu, juos rašančių žmonių psichologine būsena ir laiškus gaunančiųjų elgesiu. Pasirodo, kartais žmonių pagalbos šauksmas atsigręžia prieš juos pačius. Pasekmės – netikėtos ir nepelnytos.
Užplūdęs dėmesys glumina
„Internetas yra jėga, bet kartu ir nelaimė – žudikas, vampyras“, – šis pagalbos neseniai meldusios onkologine liga sergančio Povilo mamos Sigutės teiginys pritrenkė.
Iki tol atrodė savaime suprantama, kad panašaus pobūdžio laiškus žmonės rašo tikėdamiesi pasiekti kuo daugiau žmonių. Nekildavo minčių, kad pagalbos šauksmas gali išplisti ir tapti grandininiu per nesusipratimą ar netgi prieš žmogaus valią.
„Rašiau ne pagraudenimą internete, o privatų laišką uždarai žmonių bendruomenei – artimiems, laiko patikrintiems draugams. Nieko nepasakojau apie Povilo ligą – tie žmonės puikiai žino mūsų istoriją. Kreipiausi į juos „brangieji“, rašiau, kad myliu: laiškas tikrai neskirtas plačiai auditorijai. Suprantu, kad žmonės jį išplatino norėdami gero, siekdami padėti, bet – negalvodami. Žinote, kaip lengva emocijų pagautam paspausti vieną klavišą“, – virpančiu balsu kalbėjo Sigutė.
Netikėtai laiškui išplitus po internetą moterį užplūdo ne tik elektroniniai laiškai – dieną naktį netilo ir telefonas. „Nespėdavau trinti žinučių, jau nekalbu apie jų perrašinėjimą, nesulaukdavau svarbių skambučių, nes linija buvo nuolat užimta, teko išjungti telefono garsą – srautas beprotiškas. Pirmomis dienomis tai mane visiškai žlugdė“, – emocijas sunkiai tramdė moteris.
Laiškai skrieja bangomis
Laiško kelionė netruko įgauti pagreitį – jis pasiekė Povilo mokyklą. Laiškas buvo atspausdintas ir perduotas klasės draugams, kad šie parneštų tėvams – padėti norėjo visi. „Patekome į dviprasmišką padėtį: viena vertus, džiugino žmonių gerumas, kita vertus – dėmesys slėgė, buvo skausmingas. Išėjo taip, kad buvo įsikišta į asmeninį gyvenimą, perlipta per tam tikrus žmogiškus dalykus. Negalėjau iki galo atsidėti ligoniuko priežiūrai, nes dalį energijos teko nukreipti kitur. Prisidėjo dar vienas vargelis, nors tenorėjau dėl šventos ramybės turėti kelių žmogelių su reikiama kraujo grupe sąrašą“, – pasakojo Sigutė ir tarsi teisindamasi vis pabrėždavo, kad visiems žmonėms už jų gerumą jaučia begalinį dėkingumą ir ant nieko nepyksta.
Sigutės e. pašto dėžutėje dabar guli apie 300 neatidarytų laiškų. Visų perskaityti moteris nepajėgia nei fiziškai, nei emociškai.
Nors internetas neturi sienų, laiškai ir skambučiai Povilo mamą pasiekė bangomis iš skirtingų miestų. Pirmiausia sukruto Vilnius, paskui Alytus, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys.
Prieš persiunčiant pagalbos šauksmą kitam Sigutė žmones ragina labai atidžiai įsiskaityti į laiško turinį: ar prašoma laišką skleisti, ar jame yra data. „Į laiškus be datos iš viso nereikėtų kreipti dėmesio – tai rizikinga. Deja, laiškai keliauja, nors žmogui, kuriam prašoma pagalbos, jau niekas negali padėti“, – apgailestavo Sigutė.
Ir gera, ir pikta linkintys
„Mieli kolegos, draugai, pažįstami ir nepažįstami žmonės, skirkite porą minučių mano laiškui. Turiu 11 mėnesių dukrytę Urtę, kurios gyvybė nuo šeštadienio vakaro palaikoma Vilniaus Santariškių ligoninės Reanimacijos skyriuje. Labai prašau atsiliepti tuos, kurie turi patirties kovojant su iš Egipto atsivežtu virusu ar bakterija. Gal galite nurodyti pagelbėjusius gydytojus“, – tokį laišką neseniai išplatino Urtės mama Jolita Sederevičiūtė. Kiek žmonių atsiliepė į jos pagalbos šauksmą, moteris komentuoti nenorėjo.
„Žmonių yra visokių: ir gera linkinčių, ir bloga. Mūsų atvejis – ne išimtis“, – tepasakė J.Sederevičiūtė.
Viltis padaryti stebuklą
Motyvai, kodėl žmonės rašo pagalbos laiškus, gana įvairūs. Vieni siekia asmeninės naudos ir pasipelnyti, antriems tai žaidimas, o iš tikrųjų į nelaimę patekusiems žmonėms – viltis ką nors pakeisti.
„Žmones užplūsta beviltiškumo jausmas. Kai nėra į ką kreiptis, griebiesi to, kas po ranka – šiuo atveju interneto. Čia pagrindinė jėga yra jausmai, o ne protas. Kai šaukdamasis pagalbos rašai apie vaiko ligą, ieškai ne tik paramos vaikui, bet ir palaikymo sau. Tarsi sakai: vienas šito aš jau neatlaikau“, – aiškino psichoanalitikas Raimundas Milašiūnas.
Nacionalinio kraujo centro donorų organizatorė Ona Speičienė mano, kad pagalbos laiškai randasi iš baimės. Nerimo užvaldyti žmonės bando padaryti stebuklą.
„Pagalbos šauksmas sujudina visuomenę, priverčia susimąstyti. Tačiau didelė laiškų grandinė nėra efektyvi, nes perskaitęs laišką kraujo duoti ateina vos vienas kitas žmogus.
Kai matome, kad kraujo labai trūksta, donorų ieškome įvairiais būdais: rašome asmeninius laiškus tiems, kurie jau yra tos grupės donorai, skambiname, siunčiame žinutes. Žmonės dažniau sureaguoja į mūsų kreipimąsi nei į laiškus. Po laiškų tiesiog sulaukiame skambučių, klausiančių, ar aprašyta istorija yra tikra“, – pasakojo O.Speičienė.
Vilniaus universiteto vaikų ligoninės Ortopedijos ir traumatologijos centro vedėjas Kęstutis Saniukas irgi netiki pagalbos laiškų efektyvumu. „Kai važiuodamas automobiliu per radiją išgirsti, kad gyvybiškai trūksta kraujo, gali užsukti ir jo duoti. Bet kai perskaitai pašte, pakraipai galvą, pagaili ir dirbi toliau – prie kompiuterio kelionė baigiasi. Be to, pagalbos laiškai daugeliui kvepia aferomis“, – įsitikinęs K.Saniukas.
Daugumai žmonių kelia įtarimą
„Vilniaus diena“ atliko eksperimentą. Internete buvo paskelbta apklausa, kurioje teiraujamasi, kaip elektroninio pašto vartotojai reaguoja į pagalbos prašančius laiškus. Nuoroda į apklausą su prašymu atsakyti ir paskleisti kitiems buvo nusiųsta 30 asmenų. Per vieną parą apklausoje sudalyvavo 260 žmonių.
Kiek iš viso pašto dėžučių pasiekė nuoroda, sunku atsakyti: galėjo rastis žmonių, nenorinčių ar neradusių laiko atsakyti į klausimą. Be to, procesas nėra baigtinis, nes nuoroda vis dar plaukioja internete.
Skaičiavimų, kiek pašto dėžučių pasiekia pagalbos šauksmai, nėra. Manoma, kad jie keliauja kelis kartus sparčiau: žmones veikia emocijos ir noras padaryti „bent ką nors“ gero.
Jei pagalbos šauksmas atsiduria kelių žmonių konferencijoje ar forume, užverda karštos diskusijos. Net bendraminčiai stoja į skirtingas barikadų puses. Vieni jautriai reaguoja į pagalbos šauksmus ir mano, kad bent vienam iš šimto perskaičiusiųjų davus kraujo, tai bus didelis laimėjimas.
Kiti burnoja, laiškus vadina elektroninėmis šiukšlėmis ar virusais. „Tokių laiškų efektyvumu netikiu, o žala – tikiu“, – kategoriško nusiteikimo neslėpė internautas Darius Stryra.
Iš 260 „Vilniaus dienos“ apklausoje dalyvavusių žmonių 54 (21,01 proc.) atsakė, kad pagalbos laiškus perskaito ir persiunčia kitiems, 65 (25,68 proc.) – laiškus perskaito ir ištrina, 57 (22,18 proc.) juos vertina kaip elektroninį šlamštą ir ištrina neskaitę, 80 (31,13 proc.) tokie laiškai kelia įtarimą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentas lankysis Vokietijos brigados būstinėje Vilniuje
Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį susitiks su Vokietijos brigados pirminio valdymo elemento kariais ir aplankys brigados būstinę Vilniuje. ...
-
Skelbiamas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus konkursas
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pareigoms užimti. ...
-
Aplinkos ministerija po gaisro automobilių laužyne: nėra siūlymų reguliuoti pavojingų veiklų vietas1
Po automobilių laužyne Vilniuje kilusio gaisro, kurio žala gamtai siekia beveik 6 mln. eurų ir kurio pasekmes dėl itin toksiškų dūmų juto gyventojai, suskubta pranešti, kad automobilių ardymas bei metalo laužo tvarkymas neturi vykti mie...
-
Gaisras Viršuliškių daugiabutyje: ką paaukojo nukentėjusiems?1
Sausio 2 d. Vilniuje, Viršuliškėse, sprogus daugiabučiui, Lietuvos Raudonasis Kryžius (LRK), reaguodamas į situaciją, kad žmonės neteko namų, daiktų, o viena šeima – vaiko, suskubo pakviesti visuomenę prisidėti prie paramo...
-
Vilniaus oro uoste uždaromas automobilių sustojimo kelias prie išvykimo terminalo
Nuo pirmadienio uždaromas Vilniaus oro uoste esantis automobilių užvažiavimo prie išvykimo terminalo kelias, transporto priemonės bus nukreipiamos į kitas trumpalaikiam sustojimui ar parkavimui skirtas vietas. ...
-
Netrukus gimdysianti A. Zuokė: nesitikėjome, kad pavyks taip greitai24
Augusta Zuokė – smuikininkė, NIKO ansamblio koncertmeisterė ir Artūro Zuoko žmona – jau greitai taps mama. Šeima netrukus susilauks pirmojo bendro kūdikio – namus papildys mergytė. ...
-
Su G. Kirkilu atsisveikina buvę kolegos ir politiniai oponentai: jis buvo valstybės žmogus24
Vilniuje atsisveikinti su mirusiu buvusiu Ministru pirmininku Gediminu Kirkilu renkasi kolegos ir politiniai oponentai. ...
-
Gera žinia vietos bendruomenei: „YIT Lietuva“ pradeda ilgai lauktą Kazbėjų tilto remontą1
Į Kultūros paveldą įrašytas Vilniaus pakraštyje esantis Kazbėjų tiltas, kurio rekonstrukcijos ilgai laukė vietos bendruomenė bei sostinės vairuotojai, pagaliau bus sutvarkytas. Jo kapitalinio remonto darbų imasi tvarios miestų ir infra...
-
Ruošimasis ekstremalioms situacijoms: kalta ne tik pasenusi įranga2
Kovo pabaigoje dalis vilniečių turėjo gauti įspėjamuosius pranešimus apie Panerių gatvėje kilusį didžiulį gaisrą automobilių laužyne. Tačiau socialiniuose tinkluose kilo sostinės gyventojų pasipiktinimas: dalis negirdėjo sirenų ir nesu...
-
Pokyčių gatvėje Fabijoniškėse – žalioji bendruomenės diena1
Balandžio 25 dieną, nuo 17 val. Vilniaus miesto savivaldybė kviečia Salomėjos Nėries ir aplinkinių gatvių gyventojus ir kitus vilniečius į bendruomenės šventę. ...