Krizė pasiekė aukščiausią tašką: ar atsiras daug norinčių ištiesti pagalbos ranką regionui?

Ten, kur tvarkomos Vilniaus regiono atliekos, šiukšlių tiek, kad nebėra kur dėti.

„Ten yra sukaupta daugiau nei 20 tūkst. tonų atliekų. Turime tokią tiksinčią bombą, kuriai reikia rasti sprendimą“, – sakė Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro direktorius Marius Švaikauskas.

Bomba tiksėjo pusantrų metų. Tiek laiko praėjo nuo sostinės atliekų tvarkymo centre įvykusio gaisro. Rezultatas – viso regiono atliekų krizė.

„Linkstama prie ekstremaliosios situacijos paskelbimo valstybės lygmeniu“, – sakė Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Dar iki trečiadienio Vilnius planavo nerūšiuotas atliekas ir toliau vežti į Kazokiškių sąvartyną. Tačiau Elektrėnų savivaldybei trūko kantrybė. Antradienį ji kreipėsi į Generalinę prokuratūrą. To pakako – Vilnius planus atšaukė.

„Atliekos nuo vakar pietų nebevažiuoja. Iš tikrųjų nuo trečios valandos atliekos į sąvartyną nebevažiuoja“, – sakė Elektrėnų vicemeras Marius Urvakis.

Bet dabar dilema – dar didesnė. Kur atliekas dėti? Sąvartynas nepriima, sostinės atliekų centras nesusitvarko. Įsikišo Nacionalinis krizių valdymo centras.

„Reikia pasižiūrėti, koks potencialas yra kitose Lietuvos vietovėse, kad būtų galima tuos šiukšlių srautus nukreipti, išrūšiuoti ir tada tinkamai sudeginti“, – aiškino V. Vitkauskas.

Vilmantas Vitkauskas / L. Balandžio / BNS nuotr.

„Tarp svarstomų sprendimų yra pasitelkti ir kitus regionų atliekų tvarkymo centrus, ir galimus visus tvarkytojus, kurie yra regione“, – teigė M. Švaikauskas.

Anot Krizių valdymo centro vadovo, situacija – bloga. Mat vienos savivaldybės pagalbos nepakaks. O ar daug norinčių gelbėti krizės ištiktą Vilniaus regioną?

„Iš Utenos yra teigiamų signalų, iš Alytaus – taip pat. Bet turime viską dėti ant stalo bendrame plane, įsivertinti srautus, suskaičiuoti tonas ir judėti į priekį“, – sakė V. Vitkauskas.

Dalį šiukšlių sutiko priimti Vilniaus kogeneracinė jėgainė, kur atliekos deginamos.

„Tik svarbu, kad tos atliekos būtų surūšiuotos ir paruoštos deginti, nes tai yra ir tarša, ir galimi įrenginių gedimai, jeigu tai nebūtų tinkamai padaryta“, – kalbėjo V. Vitkauskas.

Sostinės atliekų tvarkymo centras iki šiol dirba ekstremaliomis sąlygomis. Veikia tik viena rūšiavimo linija. Todėl savivaldybė su gamyklą valdančia bendrove „Energesman“ praėjusią savaitę sutartis nutraukė, o antradienį pradėjo gamyklos įrenginių perėmimą.

„Iki birželio 30 d. turėjo būti atstatyti pastatai. Šie pastatai nėra atstatyti, jų atstatymo procesas siekia 20 proc. Tuo pačiu operatorius nėra apsidraudęs nuo galimų gaisrų“, – sakė M. Švaikauskas.

Marius Švaikauskas / P. Peleckio / BNS nuotr.

Gamyklos modernizavimui savivaldybė skelbs naujus viešuosius pirkimus. Tad Vilniaus regiono atliekų krizė, tikėtina, užsitęs.

„Visi atliekų tvarkymo sistemos dalyviai yra susitelkę ir veikia taip, kad ta situacija išsispręstų greičiau ir visiems Vilniaus regiono gyventojams atliekų surinkimo tvarkymas, kaip normalus reiškinys, atsistatytų“, – teigė Vilniaus savivaldybės Atliekų tvarkymo poskyrio vedėja Eglė Bernotavičienė.

Ginčas, greičiausiai, kelsis į teismus. Mat bendrovė savo kaltės nepripažįsta. Esą sutartys nutrauktos neteisėtai. Visa ši sumaištis kainuos ir brangiai.

„Vien pirminiais mūsų skaičiavimais, šitas sprendimas Vilniaus regionui per artimiausius metus kainuos 45 mln. eurų. Skaičiai iš tikrųjų yra įspūdingi“, – sakė „Energesman“ direktorius Algirdas Blazgys.

„Ką gali komentuoti, kai yra kalbama visiška netiesa? Tai yra bevertė kova viešojoje erdvėje, kur jis, vienpusiškai sukėlęs regiono krizę, kuri pereina į valstybės krizę, žeria kažkokius kaltinimus“, – kalbėjo M. Švaikauskas.

Tačiau krizės suvaldymas tikrai kainuos.

„Yra transportavimo, daugiau papildomų paslaugų, atstumai didės ir panašiai, nes kiekvienas kilometras kainuoja, taršos mokestis ir panašūs dalykai“, – aiškino V. Vitkauskas.

Ar už tai teks susimokėti ir gyventojams? Savivaldybė nei patvirtina, nei paneigia.

„Kai bus parinktas naujas operatorius ir žinosime jo operavimo kaštus, tada ir galėsime spręsti, kokią įtaką įkainiai turės rinkliavos sąnaudų dydžiui“, – sakė E. Bernotavičienė.

Kazokiškių sąvartyne vis dar guli apie 2 tūkst. tonų nerūšiuotų Vilniaus regiono atliekų.

„Vilniaus operacijų vadovas praėjusį trečiadienį priėmė sprendimą šalinti šitas atliekas, sakykime, palaidoti. Bet iš tikrųjų turbūt prie šito klausimo reikės grįžti“, – teigė M. Urvakis.

Elektrėnai dėl smarvės ir taršos sąvartyne kovoja dar nuo pavasario. Ir, rodos, nesutarimai su sostine dar nesibaigė.

„Šitoje vietoje nekomentuosiu. Turime savo poziciją, jie turi savo poziciją, tai panašu, kad šitą klausimą reikės spręsti teisminiu keliu“, – sakė M. Urvakis.

Ar skelbti ekstremaliąją situaciją Lietuvos mastu, kitą savaitę turėtų nuspręsti Vyriausybė.